Nuvirto spinta
Pačiame vasaros viduryje savo jauniausiojo sūnaus neteko Rokiškyje gyvenanti daugiavaikė šeima. Į Rokiškį iš Šiaulių jie atsikraustė prieš pusmetį ir apsigyveno savivaldybės jiems suteiktame socialiniame būste Aušros gatvėje. Jauni, 26 metų sutuoktiniai pastaruoju metu ėmė nesutarti ir vyras išsikraustė į brolio sodo namelį.
Ne paslaptis, kad sutuoktiniai mėgo išgerti ir buvo bausti už vaikų nepriežiūrą: vyras kartą, o žmona net tris kartus. Kai pareigūnai per Jonines moterį vėl rado girtą, vaikus nuvežė jos sutuoktiniui. Po keletos dienų moteris atėjo į sodo namelį ir čia kuriam laikui apsistojo, tačiau liepos pradžioje, pasiėmusi mažiausiąjį vaiką, grįžo į Rokiškį. Po kurio laiko ten atsivežė ir 3 metukų mergaitę. Su tėvu liko tik sūnus.
Nelaimė įvyko liepos 16-osios vakarą Aukštaičių gatvės daugiabutyje. Tą dieną visa šeima buvo susitikusi Rokiškyje, vaikšiojo po parką, bendravo. Vakarop motina su mažiausiuoju sūnumi ir dukrele nuėjo pas draugą, kuris nuomojamame bute gyveno su 10-mete dukra. Mergaitės tuo metu nebuvo namie.
Vyras su moterimi kiek išgėrė ir po to moteris sėdo prie kompiuterio. Vėliau policijos pareigūnai moteriškei nustatė lengvą, o kambario šeimininkui – vidutinį girtumo laipsnius.
Septynių mėnesių berniukas šliaužiojo ant grindų. Kai virto spinta jis kaip tik bandė sėstis. Dabar aiškinamasi kas įvyko, kad spinta virto, o griūdama trenkė vaikui per galvą. Berniukui skilo kaukolė. Nuo patirtų traumų jis mirė. Vaiką medikai dar vežėsi į ligoninę, tačiau padėti jau nieko nebegalėjo.
Kaimynams, pažinojusiems moterį, tokia nelaimė nebuvo staigmena. Jie puikiai žinojo, kad gavusi pašalpas, motina geria kelias dienas palikdama vaikus likimo valiai. Be to, moteris pasižymi ir ūmiu būdu. Ji yra grasinusi kaimynams, dėl smurto jai buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai. Dabar abu vaikus prižiūri tėtis.
Ištiko šokas
Apie avarijose žuvusius vaikus rašome dažnai. Vienas dešimtmetis berniukas Vilniuje po visureigiu palindo liepos 21-ąją. Tuoj po pusiaudienio Vilniaus policijai buvo pranešta, kad A. Vivulskio gatvėje automobilis partrenkė vaiką. Pareigūnai buvo informuoti, kad vaikas sunkiai sužalotas, jis prarado sąmonę. Į įvykio vietą nuskubėjo policijos pareigūnai ir greitosios pagalbos medikai. Atvažiavo ir Vilniaus apskrities VPK viršininko pavaduotojas Antonis Mikulskis, tačiau padėti jau niekas nebegalėjo. Nebent tik paguosti vaiko netekusią motiną ir jį suvažinėjusią VSAT pareigūnę. Šoko ištiktoms moterims irgi prireikė medikų pagalbos.
Pasak liudininkų, nelaimė įvyko dviem berniukams bandant perbėgti gatvę tiesiai priešais atvažiuojantį visureigį. Vaikai per gatvę bėgo tam nenustatytoje vietoje, jie, kaip tvirtina liudininkai, staiga išlindo iš už stovinčių automobilių.Vienas vaikas spėjo perbėgti į kitą gatvės pusę. Tuo tarpu kitą devynmetį berniuką partrenkė visureigis. Žuvęs vaikas gyveno netoliese.
Nuskendo karjere
Diena anksčiau Zujūnų karjere, šalia Vilniaus, nuskendo 11 metų berniukas. Buvusiame žvyro karjere maudėsi šeši iš netoliese esančių namų atbėgę draugai. Kai apsirengė ir susiruošė namo tik tada pastebėjo, kad vieno vaiko rūbai ir kuprinė ant kranto, o jo paties nėra. Išsigandę vaikai pabijojo net skambinti gelbėtojams. Juos iškvietė apie nelaimę sužinojęs netoliese buvęs vyras.
Vaikai ugniagesiams gelbėtojams negalėjo pasakyti, kurioje vietoje po vandeniu dingo jų draugas. Gelbėtojai drumstame vandenyje berniuko ieškojo ilgiau negu pusvalandį. Kūnas rastas 17 metrų nuo kranto maždaug 4 metrų gylyje.
Ąžuolinė skrynia
Dabar kiek senesnė istorija, tačiau, manau, verta skaitytojų dėmesio ir parodanti, kad kartais dėl nelaimių belieka tik kaltinti likimą. Tai, ko gero, viena skaudžiausių nelaimių kada nors atsitikusių Lietuvoje. Mirties nasrais keturiems įvairaus amžiaus vaikams tapo ąžuolinė skrynia.
Per vieną dieną tuomet 29 metų moteris ir metais vyresnis jos vyras neteko net trijų savo mažamečių vaikų. Senoje ąžuolinėje skrynioje, užsitrenkus jos dangčiui, užduso jų aštuonerių metukų sūnelis Dalius, perpus jaunesnis Nerijus ir šešerių metukų dukrelė Alvyda. Kartu su jais likimas pastūmėjo nebūtin ir kaimynų dešimtmetį sūnų Jonuką.
Nelaimės dieną mama, draugėn pasivadinusi penkiolikmetę seserį, išvyko į naująją sodybą tvarkyti šieno. Su keturiais vaikais – Daliumi, Alvyda ir Nerijumi bei antruosius metukus įpusėjusia Ugne – namuose liko jos brolis. 27 metų vyrukas pažadėjo vaikus prižiūrėti, pavalgydinti.
Vėliau jis pasakojo, jog kuomet pietų miego nemiegojusi mažiausioji Ugnė iš nuovargio ėmė knapsėti, jis nusprendė mažylę pamigdyti. Nunešęs mergaitę į trobą, paguldė ją lovytėje, o pats prigulė ant sofos, žiūrėjo televizorių. Kiti trys vaikai, o su jais ir kaimynų sūnus Jonukas, žaidė ir dūko kieme. Vyriškis net nepajuto, kaip užsnūdo.
Jis tikino miegojęs apie pusvalandį, gal net kiek mažiau, kuomet jį pažadinęs draugas nusistebėjo, jog kieme nematyti vaikų. Atsikėlęs vyras išėjo į kiemą, tačiau čia iš tiesų buvo visiškai tylu – o juk visąlaik vaikų klegesio būdavo pilna sodyba. Jis puikiai žinojo, jog vaikams tėvai buvo prigrasinę neiti iš kiemo, todėl pyktelėjęs ėmė juos šaukti. Deja, niekas neatsiliepė. Apieškojęs sodybą (o ji gana didelė), išnaršęs visus jos pašalius, išbraidžiojęs šalia geltonuojantį rapsų lauką ir tiesiog nesuvokdamas, kur galėjo dingti mažieji, jis pasuko į kaimą. Jam kilo mintis, jog vaikai galbūt sugalvojo nubėgti prie daugiabučio, kur gyveno jų močiutė. Čia vaikų taip pat nebuvo...
Vakarop vaikų ėmė ieškoti jau kartu su kaimynu. Kartu apžiūrėjo apleistų fermų teritoriją, kanalizacijos šulinius, dar kartą nuėjo į kaimą, klausinėjo žmonių, išbraidžiojo apylinkes – vaikų pėdsakų aptikti nepavyko. Pradėjus temti į dingusiųjų paiešką įsitraukė ir kaimo gyventojai.
Visos pastangos buvo tuščios.
Vėlų vakarą kaime pasirodė policijos automobilis. Pareigūnams vyrai pranešė apie dingusius vaikus. Taigi ieškotojų dar padaugėjo. Ilgai po keletą kartų naršę apylinkes policijos pareigūnai galiausiai grįžo į sodybą ir ėmė įdėmiai apžiūrinėti pastatus. Dar kartą pravėrę klėties duris ir pakėlę senos skrynios dangtį aptiko siaubingą radinį – čia gulėjo keturi bejausmiai kūneliai. Apie baisias mažylių kančias bylojo iki kraujo nudraskyti jų nagai... Susiradę naują žaidimo vietą vaikai tikriausiai sušoko vidun ir užsivožė skrynios dangtį, tačiau užrakinimo įtaisas užkrito taip, kad iš vidaus atstumti dangčio nebuvo įmanoma. Tuo metu šalia nebuvo nieko, kas būtų galėjęs išgirsti klykiančius vaikus. Jie buvo pasmerkti kankinančiai mirčiai.
Vaikai žuvo kartu, todėl prieš iškeliaujant Anapilin visi keturi karsteliai buvo sustatyti Deglėnų kultūros namuose vienas šalia kito.
Įstatymas neišgelbės
Lietuvos įstatymais kol kas nėra apibrėžta, kokio amžiaus vaiką galima palikti vieną namuose ar kieme. Toks įstatymas dabar ruošiamas. Didžiojoje Britanijoje ir JAV be priežiūros negalima palikti vaikų iki 12 metų amžiaus. Latvijoje pasirinkta 7 metų amžiaus riba. Kitose šalyse tikslus amžiaus cenzas nenustatytas, tačiau reikalaujama pakankamos vieno palikto vaiko brandos.
Lietuvoje planuojama įstatymu patvirtinti draudimą be suaugusiųjų priežiūros palikti vaiką iki 7 ar 10 metų. Parengtame įstatymo projekte numatyta, kad mažesnius brolius ir seseris galėtų prižiūrėti tik 14 metų sulaukę vaikai. Už šios tvarkos nesilaikymą tėvams grėstų administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Tačiau, kaip matome, kartais ir suaugusiųjų saugomus vaikus ištinka nelaimės.
Vaikus nuo mažų dienų derėtų pratinti būti savarankiškais, vaikas turėtų žinoti, kad negalima žaisti su vandeniu, elektros prietaisais; nelįsti prie viryklės; neatidarinėti langų ir balkono durų ir pan.
Petras Kurmelis
