Ar kada nors pagalvojote apie tai, jog jūsų auklėjimo stilius geriau tiko mūsų tėvų laikams, nei XXI-ajam amžiui?
Ar jūs esate autoritariški tėvai? Tokiems tėvams svarbiausia – paklusnumas. Jie nurodo, ką vaikas turi nedaryti ir ko nedaryti, taisyklės yra aiškios ir nepalenkiamos. Tėvai į vaiką berte suberia „teisingą“ informaciją, o vaikas įsivaizduojamas kaip tuščias indas. Neteisingas elgesys griežtai baudžiamas.
Autoritariško auklėjimo stilius vyravo vakarų kultūroje ir yra veiksmingas tokioje visuomenėje, kurioje mažai pokyčių ir priimtinas tik vienas elgesio būdas, pavyzdžiui, žemės ūkio ir pramonės šalyse. Pagrindinis mokytojas (dažnai – tėvas) moko vaiką kiekvieno veiksmo (pavyzdžiui, sodinti daržoves). Vaikas mokosi mėgdžiodamas savo mokytoją.
Šis auklėjimo stilius netinka greitai besikeičiančioje visuomenėje, kurioje vertinamas pasirinkimas ir naujovės. Griežtos bausmės skatina pasipriešinimą. Mušimas, kuriuo sprendžiamos iškylančios problemos, yra nepriimtinas visuomenėje, skelbiančioje, jog vertina taikius sprendimus. Vaikai, užauginti taip, kad sektų „mokytoju“, lengvai pradeda kopijuoti bet ką, įskaitant blogai besielgiančius bendraamžius.
Galbūt esate liberalūs tėvai? Šis auklėjimo stilius buvo populiarus penktajame ir šeštajame XX amžiaus dešimtmečiais, kaip reakcija į Antrojo pasaulinio karo diktatorių sukeltus košmarus. Užuot sekę mokytojais, vaikai skatinami galvoti patys, vengiama draudimų ir nevertinamas sekimas dogmomis.
Tėvai į auklėjimą nesikiša, leisdami vaikams mokytis iš savo veiksmų pasekmių. Netinkamas elgesys paprastai ignoruojamas.
Nors iš taip auklėjamų vaikų išauga kūrybingi ir originalūs žmonės, jiems dažnai būna sunku gyventi visuomenėje, kurioje daug gyventojų, taip pat sunku prisitaikyti darbe. Netinkamo elgesio ignoravimas nesuteikia informacijos apie tai, kokio elgesio tikimasi.
Nesiimant jokių priemonių, chuliganai ir peštukai laimi, pasyvūs vaikai pralaimi, tokiu būdu sudaromos idealios sąlygos būti auka ir vėlesniame gyvenime. Agresyvus elgesys įsišaknija, kai vaikams neparodoma, kaip atrasti priimtinų būdų įgyvendinti savo norus.
Skirtingai nuo penktojo ir šeštojo dešimtmečių, kai buvo orientuojamasi į vaikus ir vienas pastovus suaugęs žmogus galėjo jiems kantriai vadovauti, kad vaikai patys atrastų savo veiksmų pasekmes, šiuolaikinėje visuomenėje yra didelis tempas ir daug suaugusiųjų, atliekančių įvairius vaidmenis vaiko gyvenime. Nesant aiškių ribų, vaikai sutrinka, jaučiasi nesaugiai ir gali pasirinkti ne tai, ko norėtume.
Kokie yra demokratiški tėvai? Jie vaikams nustato pagrindines gaires, išsiaiškinę, kas vyksta, pagrindžia savo nustatomas ribas. Stipriai vertinamas mokymasis prisiimti atsakomybę. Vaikams suteikiama daug galimybių rinktis ir pamatyti, kokios yra jų pasirinkimų pasekmės.
Netinkamas elgesys turi atitinkamas pasekmes arba kartu su vaiku sprendžiamos problemos, atrandant tinkamą būdą įgyvendinti savo norus. Nesuvaldomi vaikai ne baudžiami, o jiems duodama pertraukėlė „atvėsti“.
Šis auklėjimo stilius labiausiai tinka mūsų gyvenimo tempui ir šiuolaikinei visuomenei, kur tenka daug rinktis, prisiimti atsakomybę ir yra vertinama žmogaus laisvė, o ne prievarta.
Parengė gyd. psichoterapeutė Dalia Mickevičiūtė
