Ministerija žada, kad kels švietimo kokybę, tačiau mokytojai tuo netiki. Kas gali rinktis mokytojo specialybę, kai iš savo kišenės reikia mokėti net už vaikams skirtą popierių?
Sostinės Maironio progimnazijos pedagogė Vita Dakanienė istorijos vaikus moko jau trisdešimt metų. Dabartiniai mokiniai – vienuolikmečiai–penkiolikmečiai. Mokytoja sako, daugelis net neįsivaizduoja, ką reiškia dirbti su paaugliais.
EBPO ekspertai pritaria ir mokslo metų ilginimui
O kai pamoka tetrunka 45-ias minutes, o mokinių klasėje – kone 30, labai trūksta ir laiko.
Tą patį Lietuvai aiškina ir užsienio ekspertai. Čia atvykęs Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atstovas Andreas‘as Schleicheris tvirtina, kad lietuviai mokytojai nespėja deramai išdėstyti pamokos, užtat ir mokslo kokybė čia – žemiau Europos Sąjungos vidurkio.
Vienas receptų – vaikus į mokyklą leisti nebe nuo septynerių, o nuo šešerių metų. Toks siūlymas jau yra, tik dar nepatvirtintas. Pasak Schleicherio, kitose šalyse į paruošiamąsias grupes vaikai eina net nuo ketverių.
EBPO ekspertai pritaria ir mokslo metų ilginimui.
Tačiau mokyklų vadovai trimituoja, kad nebe laikas laukti, kol kada nors švietimo kokybė gerės. Mokytojų trūksta jau dabar, nors jų klasėse reikėtų net keleto.
Lietuvos švietimo kokybė pagerėtų
Ne vėliau, o dabar esą reikia kelti ir algas mokytojams. Tai, pasak direktoriaus, akcentuoja jauni pedagogai.
Reportažo pradžioje minėta istorijos mokytoja klausia: kas gali norėti tapti pedagogais, kai mokyklose trūksta net vadovėlių, o ir vaikams skirtą popierių jie perka iš savo kišenės?
Dabar 900-us eurų „popieriuje“ uždirbanti mokytoja sako bandžiusi dirbti du darbus, kas jau seniai tapo įprasta šios profesijos atstovams, bet pavargo.
O profsąjungos išvis neįžvelgia, kad artimiausiu metu Lietuvos švietimo kokybė pagerėtų.
Išsamiau žiūrėkite TV3 reportaže:
