Švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius sakė matantis du pagrindinius iššūkius, su kuriais susidurs ministerija siekdama paankstinti mokslą – tėvų nuostatas ir smarkiai išaugusį pedagogų, patalpų, lėšų poreikį, kai vienais metais susirinks dvigubas skaičius pirmokų.
„Tikriausiai tai yra ir nuostatų klausimas, jos yra įvairios, vieni tėvai pasisako, kad privalomą ugdymą reikėtų pradėti anksčiau, kiti – vėliau. Kitas momentas, kad turime tam tikrus pedagogų netolygumus, ir jei mes eisime greituoju keliu, 2019 rugsėjo pirma ir 2020 rugsėjo pirma, aišku, kad tuo metu padidės tiek priešmokyklinio, tiek pradinio ugdymo žmonių poreikis“, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė G.Kazakevičius.
Pasak viceministro, kai kurioms savivaldybėms ankstesnis privalomas ugdymas nebus problema, nes jos turės ir patalpų, ir mokytojų, tuo tarpu Vilnius, Kaunas, Klaipėda susidurs su sunkumais.
„Egzistuoja dvi kategorijos savivaldybių – vienos, kurios neturi problemų nei patalpų, nei mokytojų prasme, nes mokyklos traukiasi, ir bus didžiosios savivaldybės kaip Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, kur vaikų skaičiai didėja, ir Vilnius jau šiandien susiduria su ikimokyklinio ugdymo aprūpinimo problemomis“, – pabrėžė G.Kazakevičius.
Kaip argumentą už ankstesnį privalomą ugdymą viceministras įvardino geresnį vaikų pasirengimą, anot jo, net vieneri metai priešmokyklinio ugdymo duoda pozityvius rezultatus. Ministerijos teigimu, vaikų, bent vienerius metus iki mokyklos dalyvavusių kokybiškame instituciniame ugdyme, matematikos ir skaitymo gebėjimai yra metais aukštesni nei tų, kurie tokios galimybės neturėjo.
Taip pat paankstinus mokslą tikimasi, kad anksčiau pradėjus mokslą bus atjauninta darbo rinka. Taip pat privalomą ugdymą pradėjus šešerių pagrindinės mokyklos baigimas sutaptų su privalomu mokymusi mokykloje, t.y. 16 metų.
Ministerijos skaičiavimais, nuo 2019 metų pradėjus privalomą priešmokyklinį ugdymą, į švietimo sistemą ateitų apie 60 tūkst. vaikų, penkiamečių ir šešiamečių. Tuo tarpu 2020 metais būtų du srautai pirmokų: mokyklą padėtų ir šešiamečiai, ir septynmečiai.
Skaičiuojama, kad ugdymo paankstinimui reikėtų 40 mln. eurų, tačiau 22 mln. bus skirti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
Ministerija teigia, kad Europoje ryški ugdymo ankstinimo tendencija. Didžiojoje dalyje Europos Sąjungos valstybių mokslas pradedamas nuo šešerių metų, septyniose – nuo septynerių, tai Lietuva, Latvija, Estija, Bulgarija, Lenkija, Suomija, Švedija. Taip pat Latvijoje privalomas dvejų metų priešmokyklinis ugdymas, Suomijoje – vienerių metų.
Lietuvoje šiuo metu ugdymas mokykloje pradedamas nuo septynerių metų, privalomas priešmokyklinis ugdymas – nuo šešerių.
