Komentuodamas dabar taikomas priemones dėl saugumo mokyklose COVID-19 pandemijos sąlygomis užtikrinimo gydytojas infektologas prof. Vytautas Usonis atkreipė dėmesį, kad jos taikomos pirmą kartą, nes paprasčiausiai anksčiau tokios situacijos nebuvo, tad ir joms įvertinti reikės laiko.
Išskiria tris grupes
„Bet tai, kas yra rekomenduojama didžiųjų valstybių, pavyzdžiui, JAV, kur susirgimų labai daug, tai jie skirsto moksleivius pagal amžiaus grupes mažiausiai į tris kategorijas.
Tai pirmiausia yra ikimokyklinio amžiaus vaikai, kurie yra santykinai saugūs, toliau – pradinukai, kurie irgi santykinai, tiek patys vaikai, tiek epidemiologine, viruso perdavimo prasme, yra saugūs.
Bet jau nuo 11–12 metų, kalbant apie paauglius, ten prasideda problemos ir jau turi būtinai būti taikomos atitinkamos priemonės – valdomi mokinių srautai, kad pradinukai nesimaišytų su vyresniais“, – kalbėjo jis.
Tiesa, profesorius pridūrė, kad dar nėra vieno paaiškinimo, kodėl maži vaikai kažkodėl ir patys lengvai serga, ir neperneša to viruso namo.
Vaikų imlumas virusui – perpus mažesnis
Kaip skelbia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas, prof. Saulius Čaplinskas, vaikai ir paaugliai iki 18 m. sudaro 1–3 proc. registruotų infekcijų, nors ši amžiaus grupė sudaro net 29 proc. pasaulio gyventojų.
„Iki 20 m. amžiaus imlumas SARS-CoV-2 virusui perpus mažesnis nei po 20 m. amžiaus. Mažesnis vaikų imlumas gali būti dėl imuninės kryžminės apsaugos nuo kitų kvėpavimo takų koronavirusų, kurias vaikai užsikrečia dažniau nei suaugusieji. Taip pat vaikai turi mažiau viruso įsiskverbimui į ląstelę reikalingų ACE-2 receptorių“, – rašė jis socialinio tinklo paskyroje.
Tarp paauglių – didesnis užkrečiamumas
ULAC vadovas taip pat patvirtino informaciją, kad užsikrėtimų lygis tarp paauglių yra didesnis nei tarp vaikų.
„Klinikinių simptomų pasireiškimas: 10–19 m. amžiaus asmenims – 21 proc., kai vyresniems nei 70 m. amžiaus – iki 69 proc. Tik 20 proc. SARS-CoV-2 užsikrėtusių vaikų turėjo suaugusiems būdingą simptomą anosmiją, o karščiavo maždaug pusė vaikų (turbūt dėl to jie ir buvo skubiosios pagalbos skyriuje kur jiems ir buvo diagnozuota liga).
Kadangi vaikai paprastai serga lengvesne ligos forma ir jiems pasireiškia mažiau simptomų, užsikrėtimo atvejai tarp vaikų gali likti ir nepastebėti. Prasidėjus peršalimo ligų ir gripo sezonui bus daug vaikų, kurie atrodys sergantys COVID-19, nors iš tikrųjų ja nesirgs. Be laboratorinių tyrimų skirtumo neįžvelgsime“, – dėstė ULAC vadovas.
Lėtinių ligų turintiems pavojingiau
Profesorius dalinosi informacija, kad inkubacinis laikotarpis tarp užsikrėtimo COVID-19 ir simptomų atsiradimo vaiko organizme yra toks pat kaip ir suaugusio – 5–6 dienos, bet gali svyruoti nuo 1 iki 14 dienų.
„Buvo nustatyta, kad kai kurie vaikai bent jau ligos pradžioje išskirdavo 10, 100, 1000 kartų daugiau virusų RNR nei sunkiai sergantys suaugusieji. Tačiau didesnė virusų koncentracija nebūtinai reiškia labiau užkrečiamą, nes „virusų RNR“ tai ne „virusai“.
Ar šie vaikai išskiria „gyvus virusus“, galinčius aktyviai užkrėsti kitus, dar reikia nustatyti atlikus virusų pasėlių tyrimą. Atlikus tik PGR tyrimą žodis „užkrečiamas“ gali būti klaida.
Sergantiems lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip lėtinės kvėpavimo takų ligos, nutukimas, diabetas ar vėžys, iškyla didesnė sunkios ligos ir mirties rizika nei žmonėms, neturintiems kitų sveikatos sutrikimų. Panašu, kad taip yra ir su vaikais, bet informacijos vis dar stinga“, – aiškino jis.
Daugiau socialinio aktyvumo
Profesoriaus teigimu, nors vaikai mažiau paveikiami, jie paprastai turi daugiau kontaktų mokykloje ir bendruomenėje.
„Vaikų vaidmuo perduodant virusą nėra iki galo aiškus. Neaišku kiek intensyviai subkinikinėje formoje vaikai gali platinti virusus. Iki šios dienos registruoti vos keli protrūkiai tarp vaikų ir mokyklose. Nedidelis protrūkių tarp mokytojų ir pagalbinio personalo skaičius taip pat rodo, kad COVID-19 plitimas mokymo įstaigose gali būti nereikšmingas.
Šiuo metu vykdomi tolesni tyrimai, siekiant įvertinti užsikrėtimo riziką vaikams ir geriau suprasti viruso perdavimo mechanizmą šioje amžiaus grupėje. Kai kurie modeliavimo tyrimai rodo, kad mokyklų atidarymas gali mažai paveikti plitimą bendruomenėje, tačiau mokslininkai to dar negali gerai paaiškinti“, – pabrėžė S. Čaplinskas.
Reikia padidinto budrumo
V. Usonis taip pat pastebėjo, kad kol kas dar tik antra rugsėjo savaitė, tad skubėti apibendrintai vertinti situacijos neišeina.
„Panikos kelti nereikia, tačiau padidintas dėmesys tikrai turi būti skirtas. Kol neturime patirties, tai epidemiologinio budrumo ir dėmesio reikia daug, kad pasakytume, kad kažkokios rekomendacijos nepasitvirtino“, – sakė gydytojas.
