„Nė vienas Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštarauja dėl darbo visą parą ir tikrai nesiekia išvengti budėjimo visą parą, švenčių ar savaitgaliais. Tačiau naivu būtų manyti ir tikrai neatsakinga, kad esamais resursais galima būtų Vaiko teisių apsaugos skyrius įdarbinti visą parą“, – pirmadienį per vaiko teisių užtikrinimui skirtą konferenciją Seime sakė Raseinių vaiko teisių apsaugos skyriui vadovaujanti R.Klevinskienė.
„Kai tik savivaldybės gaus lėšų tai veiklai vykdyti, tikrai nedelsiant bus priimta daugiau žmonių, kurie šitą veiklą ir užtikrins“, – teigė ji.
Vaiko teisių apsaugos tarnybų vadovų asociacijos pirmininkė ne visai sąžiningu elgesiu pavadino policijos atstovų bandymus tartis su savivaldybių administracijomis, kurioms pavaldūs Vaiko teisių apsaugos skyriai, dėl darbo visą parą, švenčių dienomis, savaitgaliais, nelaukiant papildomų lėšų.
„Matome ne visai sąžiningą veiksmą, kada tariasi savivaldybėse su vadovais policijos atstovai, kad esamomis sąlygomis ir bet kokiu būdu Vaiko teisių apsaugos skyriai nedelsdami pradėtų budėti naktimis, savaitgaliais“, – kalbėjo R.Klevinskienė.
Ji pareiškė, kad Policijos veiklos įstatymas numato, jog policijos pareigūnai privalo pasirūpinti bejėgiškos būklės asmeniu. „Manau, kad niekas nesiginčys su tuo, kad mažas vaikas, kuris rastas su visiškai girtais savo tėvais, yra bejėgiškos būklės“, – tvirtino Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.
Kita vertus, ji pripažino žinanti, kad tiesiogiai jų darbą reglamentuojantis Vaiko teisių pagrindų įstatymas numato, jog tais atvejais, kai tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai smurtaudami ar kitaip sukeldamas pavojų vaikui piktnaudžiauja tėvų valdžia, vaiko teisių apsaugos institucija kartu su policija nedelsdama paima vaiką iš nesaugios aplinkos.
Policijos situacija
Tuo metu generalinis policijos komisaras Linas Pernavas tvirtino, kad į įvykio vietą atvažiavę pareigūnai privalo spręsti konfliktą, apginti auką ir dar pasirūpinti vaikais, jeigu būtina. Anot jo, pasitaiko, kai iš šeimos reikia paimti ne vieną ar du, o penkis–septynis vaikus. Negana to, policininkai privalo rasti, kur juos priglausti.
„Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai galėtų dirbti visą parą. Priešingu atveju policininkas įvykio vietoje bus paliekamas vienas“, – pabrėžė policijos vadovas.
Jis tvirtino, kad būtina sukurti modelį, kai kiekvienas pareigūnas aiškiai žino, ką privalo daryti esant smurto situacijai.
„Esame pasirengę reagavimo algoritmą pas save. Manau, kad reagavimo algoritmas turi būti mums visiems: kas turi paimti vaiką, kur tą vaiką turi padėti, esant reikalui galbūt suteikti patalpas aukai, tolesnis darbas su šeima, tolesnis darbas su smurtautoju, kur aš paimsiu tą psichologą, kada aš jį paimsiu. Turėtų būti aiškus algoritmas mums visiems, kiekvienas turi žinoti savo darbą“, – kalbėjo L.Pernavas.
„Šiai dienai visi improvizuoja. Ką mes darome? Sukamės iš situacijos“, – pridūrė jis.
L.Pernavo duomenimis, pernai registruota 11 tūkst. nusikalstamų veikų, susijusių su smurto artimoje aplinkoje. Jis atkreipė dėmesį, kad 38 proc. kaltininkų net nesilankė teismuose, jiems tiesiog skirta bauda.
„Ar bauda yra geriausia bausmė asmeniui, kuris smurtauja šeimoje?“ – stebėjosi policijos vadovas.
Pernai 2,7 tūkst. vaikų nukentėjo nuo smurto.
Anot generalinio komisaro, policija siekia, kad bylos dėl smurto artimoje aplinkoje būtų ištiriamos per dvi paras. Jis taip pat minėjo, kad reikėtų sudaryti galimybę policininkams kaip įrodymus teisme pateikti atvykus į įvykį nufilmuotą vaizdą, pirmuosius aukos ir smurtautojo parodymus.
„Bylą nagrinėjant po mėnesio, žmonės objektyviai ne viską atsimena. Ką atsimins policininkas, kuris dar bus nuvažiavęs į tokių šimtą įvykių?“ – svarstė L.Pernavas.
Jis taip pat pabrėžė, kad situacija nesikeis, kol nebus imtasi kovoti su smurto priežastimis, o ne padariniais.
„Apie ką mes dabar dažnai kalbame? Apie pasekmes. Mano manymu, mes turime kalbėti apie priežastis – dėl ko mes turime tokią situaciją, dėl ko tėvai muša vaikus, dėl ko tėvai užmuša savo vaikus, dėl ko tėvai suduoda po šimtą smūgių“, – sakė L.Pernavas.
