Prekybos centrus savo „darbo vieta“ pasirinkę vagiliai stebina ne tik neįtikimu išradingumu, bet ir visišku neišrankumu. Įmantriausiais būdais jie gviešiasi ir paklausių prekių, ir mažai naudos duodančių daiktų.
Prekybos centruose besisukinėjančius vagis santykinai galima suskirstyti į kelias grupes. Vieną jų sudaro asocialūs asmenys, narkomanai - tokius apsaugininkai vadina etatiniais vagiliais. Jie dažniausiai kėsinasi į paklausiausias prekes, kurias vėliau nesunku parduoti: alkoholį, maisto produktus. Kiti piktadariai vagia arba visiškai nenaudingus daiktus (pavyzdžiui, vitrinų ir lentynų puošybos elementus), arba smulkmenas, nors turi užtektinai pinigų ir kasoje už kitas prekes sumoka nemažas sumas.
Dar viena grupė - patys prekybos centrų darbuotojai. Tačiau tokio tipo vagilių nėra daug, nes parduotuvių personalas paprastai atidžiai stebimas. Tuo metu profesionalūs vagys gviešiasi brangesnių daiktų - kompiuterių, televizorių. Kartą tiesiog krepšyje bandyta išnešti nedidelį šaldytuvą.
Prekybos centrų administratoriai jau ne pirmus metus beveik dėl kiekvienos vagystės, nors ir smulkiausios, kviečia policijos pareigūnus. LŽ kalbinti prekybininkai tikino, kad atlaidumas ilgapirščiams paprastai nepasiteisina, nes tai verčia juos manyti, jog įkliuvę kitą kartą taip pat liks nenubausti. Būna ir atvejų, kai žmonės tiesiog per neapsižiūrėjimą išsineša kokių nors prekių, vėliau atsiprašo ir susimoka.
Sugalvoja vis naujų būdų
Prekybos centruose dirbantys apsaugininkai yra matę ir šilto, ir šalto, bet vis tiek negali atsistebėti vagilių išradingumu. Vienas apsaugos darbuotojas LŽ papasakojo istoriją apie vyrą, kuris vogdavo vien rūkytas dešras. Į plačias striukės rankoves jis įsikišdavo plastikinius alaus butelius nupjautais dugnais, priėjęs prie lentynose sudėtų rūkytų dešrų nepastebimai mostelėdavo rankomis ir štai - kiekviename butelyje po dešrą. Miklūs pirštai šiai „operacijai“ nereikalingi. Manoma, kad vyrui buvo sėkminga ne viena tokia vagystė. Apsaugininkai jį sučiupo visiškai atsitiktinai.
Itin populiarus vagysčių iš prekybos centrų būdas - perklijuoti ant prekių esančius brūkšninius kodus. Tokiais atvejais paprastai darbuojasi keliese. Vienas perklijuoja pigesnės prekės kodą ant brangesnės, kitas nešasi daiktą prie kasos ir sumoka mažesnę kainą. Sučiuptas jis dievagojasi nieko nežinąs.
„Įrodyti tokius nusikaltimus labai sunku. Net vaizdo įrašai dažnai nepadeda. Tas, kuris perklijuoja brūkšninį kodą, jau būna dingęs, o sučiuptojo kaltės tarsi ir nėra“, - LŽ sakė Vilniaus 6-ojo policijos komisariato Šeškinės nuovados viršininkas Ričardas Muranovas.
Prekes išnešti bandoma įvairiais būdais. Bendrovės „Palink“ (prekybos centrų „Iki“ tinklas) komunikacijų direktorius Tomas Vaišvila prisiminė, kaip kartą buvo nutvertas vyriškis, kuris supakuotus šaldytus koldūnus nešė... kelnėse.
Kai kurie prieš kelerius metus populiarūs metodai - jau atgyvena. Ilgapirščiai greitai persiorientuoja, kai tam tikras vogimo būdas tampa plačiai žinomas.
Atskleisti vagystes paprastai padeda vaizdo stebėjimo kameros. Neretai prekybos salėje pričiupus vagį ir peržiūrėjus ankstesnius vaizdo įrašus paaiškėja, kad jis padaręs ne vieną tokį nusikaltimą įvairiu laiku. Vadinamieji etatiniai vagiliai prekybos centruose gerai pažįstami, todėl vos pasirodę vėl būna akylai stebimi.
Pareigūnams žinomi keli atvejai, kai žmogus yra teismo pripažintas kleptomanu. Jis nuolat vagia, bet kaskart atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Kaip pavogti Kalėdų Senį
Mėgstamiausios vagilių prekės - maisto produktai, brangūs alkoholiniai gėrimai, cigaretės, apatinis trikotažas, skutimosi peiliukai. Pastebėta, kad pabrangus knygoms padaugėjo ir jų vagysčių.
Toks grobis paprastai atsiduria turguje, kartais įsigyti vienokių ar kitokių leidinių siūloma tiesiog gatvėje arba beldžiantis į daugiabučių namų gyventojų duris.
Nuostoliai dėl vagysčių iš prekybos centrų dažnai būna didesni nei išneštų daiktų vertė. Mat apgadinama daugiau lentynoje esančių prekių, sudraskomos jų pakuotės.
Kartais vagys nusitaiko į daiktus, kurie iš pažiūros negalėtų jiems būti reikalingi ar duoti finansinės naudos. Pavyzdžiui, nudraskomi vitrinų ir lentynų papuošalai, nukarpomos dviračių grandinės. T.Vaišvila prisiminė, kai prieš porą metų jam teko skambinti į policiją ir pranešti: „Iš mūsų pavogtas Kalėdų Senis“. Pareigūnai iš pradžių pamanė, kad iš jų tyčiojamasi. „Kam reikalingas trijų metrų aukščio ir tiek pat metrų skersmens ant parduotuvės stogo užkeltas Kalėdų Senis“, - stebėjosi T.Vaišvila. Šios vagystės taip ir nepavyko atskleisti.
Kvailiausias nusikaltimas
Neretai įkliūva vagiantys ir patys prekybos centrų darbuotojai. Dar prieš keletą metų būta nemažai atvejų, kai įtarimų sulaukdavo kasininkės. Jos tiesiog apsimesdavo, kad nuskaito prekes. Nenuskaitytus daiktus išsinešdavo prie kasos budėdavę bendrininkai. Dabar tokių vagysčių mažėja, nes kasininkės paprastai atidžiai stebimos.
Prekybos salėje dirbantys asmenys kartais stebina ypatingu infantilumu. Salė visada stebima kamerų, tačiau pagalbinėse patalpose jų dažniausiai nėra, tad nugvelbtas šokoladukas ar koks nors kitas maisto produktas suvalgomas čia pat. Naudos mažai, o rizika prarasti darbą - didelė.
Vilniaus „Akropolyje“ neseniai įkliuvo vyriškis, jau kurį laiką iš „Ermitažo“ parduotuvės vogęs įrankius. „Kai jį sulaikėme, padarėme namie kratą. Radome įrankių už beveik 10 tūkst. litų“, - prisiminė R.Muranovas.
Kvailiausia vagyste tikriausiai būtų galima vadinti nusikaltimą, padarytą vienoje „Iki“ parduotuvėje. Reikėtų pažymėti, kad jo ėmėsi patys parduotuvės darbuotojai. Prieš vogdami jie užklijavo veikiančios vaizdo stebėjimo kameros objektyvą. Tačiau kamera tobulai užfiksavo visų vagilių veidelius. „Šie žmonės tikrai daugiau negaus darbo prekybos tinkluose“, - konstatavo T.Vaišvila.
Vagysčių daugėja
Vilniaus 2-ojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Robertas Daugėnas LŽ patvirtino, kad vagysčių iš parduotuvių daugėja. „Pagal statistiką per devynis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, vagysčių skaičius padidėjo maždaug 20 procentų“, - kalbėjo jis.
„Maximos LT“ Apsaugos departamento duomenys rodo, kad per savaitę šiuose prekybos centruose sulaikoma vidutiniškai puspenkto šimto ilgapirščių. Per mėnesį užfiksuojama apie 1800 vagysčių.
Šiek tiek pakito ir socialinis sučiumpamų vagilių statusas. „Anksčiau tai buvo vien asocialūs asmenys. Dabar vis dažniau sulaikoma tokių, kurie tikrai turi kuo susimokėti, tad vogti juos skatina ne skurdas. Paaiškinti šių asmenų motyvų negaliu“, - tvirtino tinklo „Maxima LT“ Apsaugos departamento direktorius Vygantas Kuprys.
Kenčia ir pirkėjai
Nuo vagių kenčia ne tik prekybos centrai, bet ir juose apsilankantys pirkėjai. Žmonės rizikuoja netekti savo daiktų, paliktų automobiliuose, saugojimo spintelėse, kol sėdi prekybos centruose įrengtose kavinėse.
Didžiausią Vilniuje prekybos centrą „Akropolis“ prižiūrinti Šeškinės nuovada nuolat gauna maitinimo įstaigų klientų skundų. „Atsisėda žmogus kurioje nors kavinukėje, pasikabina striukę arba rankinę ant kėdės atlošo, o kai reikia susimokėti, pamato, kad piniginės nėra“, - aiškino Šeškinės nuovados vadovas R.Muranovas. Pasak pareigūno, „Akropolyje“ lankosi gausybė žmonių, tad atskleisti tokių vagysčių beveik neįmanoma. Ilgapirščiai išlaužia ir daiktų saugojimo spinteles, kurių užraktai - primityvūs. Todėl pirkėjai prašomi nepalikti jose brangių daiktų.
Nedovanotinas neapdairumas - palikti dokumentus, pinigines, kitus vertingus daiktus prie prekybos centro pastatytame automobilyje. Dažnai net ne visa aikštelės teritorija priklauso prekybos centrui.
„Automobilio spynelę profesionalas atrakina vos per kelias sekundes“, - sakė LŽ R.Muranovas.
Anksčiau buvo populiarus triukas nuleisti automobilio kairiojo priekinio rato padangą. Iš parduotuvės grįžęs žmogus tokiais atvejais paprastai palieka prekes ant užpakalinės sėdynės ir pradeda krapštytis prie rato. Tuo metu iš kitos pusės prisėlinusiam vagiliui tereikia ištiesti ranką. Tačiau pareigūnai tvirtina, kad šis būdas tapo jau gerai žinomas, tad dabar juo naudojamasi itin retai.
