Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
Valstybės vadovo perrinkimas antrai kadencijai yra vyraujanti tendencija senosios demokratijos šalyse. Istoriko, politologo Kęstučio Girniaus teigimu, tai nėra šlubuojančios demokratijos simptomas – veikiau ženklas, kad prezidentas gerai atlieka savo darbą.
Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) nuo 1980-ųjų antrai kadencijai buvo neperrinktas tik Georgas H. W. Bushas, visi kiti šalies prezidentai (Ronaldas Reaganas, Williamas Jeffersonas Clintonas, Georgeas W. Bushas bei Barackas Obama) savo poste buvo dvi kadencijas.
Vokietijoje šalies kancleriu nuo 1982-ųjų penketą kadencijų buvo Helmutas Kohlis. Vėliau antrai kadencijai buvo išrinktas Gerhardas Schröderis. Jau trečią kadenciją kanclerio postą užima Angela Merkel.
Dvi kadencijas Prancūzijos prezidento poste išbuvo Jacques Chiracas (1981-1995) ir François Mitterrandas (1995-2007). Jungtinės Karalystės premjero pareigas tris kadencijas ėjo Margaret Thatcher (1979-1990) ir Tony Blairas (1997-2007). Antrai kadencijai perrinkti ir Suomijos prezidentai Mauno Koivisto (1982 ir 1988), Tarja Halonen (2000 ir 2006). K. Girnius. R. Vilimo (BFL) nuotr.
Istoriko, politologo K. Girniaus teigimu, šalies vadovo perrinkimas antrai kadencijai nėra blogas simptomas: „Jei prezidentas dirba gerai, tuomet jis užtikrintai yra perrenkamas. Be to, rinkimuose jis yra favoritas, turi daugiau galių, įtakos. Todėl galima sakyti, kad tai nėra visiškai lygios varžybos, tačiau šalies vadovų perrinkimo tendencija yra labai ryški. Galima ginčytis dėl Vokietijos, Prancūzijos ar JAV demokratijos kokybės, bet jos yra laikomos demokratiškiausiomis. O vien vadovo perrinkimas šalyje nereiškia, kad kažkas su demokratija yra blogai.“
Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei antra kadencija, anot politologo, „gresia“ dėl keleto priežasčių. Ji, kaip ir minėta, eidama savo pareigas yra labiausiai matoma, galinga figūra valstybės politiniame gyvenime. Be to, Ukrainos krizė ir Rusijos agresija leidžia jai būti matomai dar labiau, sako K. Girnius.
„Prasidėjus geopolitinei krizei, ji galėjo elgtis „prezidentiškai“. Ji kalba apie oro misijos padidinimą, čia atvykstančius amerikiečių karius, priėmė JAV viceprezidentą Joe Bideną“, – apie erdvę demonstruoti savo, kaip prezidento, įtaką kalba politologas.
K. Girnius taip pat pastebi, kad antra kadencija Lietuvos prezidentei yra bene užtikrinta ir todėl, kad D. Grybauskaitei rinkiminėje kovoje neteko susidurti su stipresniais varžovais: „Akivaizdu, kad galimų pagrindinių varžovų Lietuvos prezidentų rinkimų atveju nebuvo. Buvo Zigmantas Balčytis, ne Algirdas Butkevičius, Rolandas Paksas kandidatuoti negalėjo, Viktoras Uspaskichas taip pat kandidatuoti negali, pagrindiniai varžovai – konservatoriai ir Liberalų sąjūdis – savo kandidatų nekėlė.“
Pasak politologo, D. Grybauskaitė lošė prieš atsarginių žaidėjų suolą. Jei konservatoriai ir Liberalų sąjūdis būtų kėlę savo kandidatus, K. Girniaus manymu, prezidentė būtų surinkusi ne 45 proc., o 25–30 proc. balsų, tačiau vis tiek būtų perrinkta.
