Šie prezidento rinkimai tikrai ypatingi – iš pradžių atrodė, kad nebus iš ko rinktis, o dabar atrodo, kad atsirado lygiavertis priešininkas reitingų karalienei, dabartinei šalies vadovei, D. Grybauskaitei.
Tiesa, sakyti, kad Z. Balčytis lygiavertis kandidatas, galime tik turėdami omeny, kiek daug purvo pilama ant dabartinės prezidentės ir kaip baisiai žmonės nusivylę gyvenimu Lietuvoje. Visa provincija balsuos už Z. Balčytį. O tai – labai daug. Bet ne tiek, kad užtektų įveikti D. Grybauskaitę. Socialdemokratų ir darbiečių/tvarkiečių elektoratas – vienodas. Tai – atsilikę, neturtingi, nelaimingi žmonės. Niekaip negalintys pamiršti Sąjungos, kurioje nereikėjo dirbti ir stengtis. Kur viskas buvo dalijama nemokamai. Nemokšos neišmoks užsidirbti. Visi nevykėliai balsuos už Z. Balčytį. Ir tik labai mažas procentas patenkintų Lietuvos padėtimi, atiduos balsą už pilką, nematomą, bebalsį kandidatą. Nes žmonės racionalūs: išrinktus prezidentu tokį nykų, kaip cepelinas pilną ekskomunistą, mes visi gyvensime blogiau. O tai gerai tik pavyduoliams, nevykėliams ir kvailiams, kitaip sakant, homo sovieticus.
D. Grybauskaitė, nors ir sakė, kad a.a. A. Brazauskas buvo jos mokytojas (geriau būtų nesakiusi), neišmoko vienos jo pamokos: nesipykti su žiniasklaida. Visada santūrus ir bandantis pasirodyti „geras“, ponas A. Brazauskas visomis išgalėmis stengėsi būti draugiškas žiniasklaidai. Tuo tarpu tiek buvusi Vyriausybė, tiek D. Grybauskaitė – iš paskutiniųjų bando sunaikinti laisvą žodį. Ir čia ne metafora: suskaičiuokite, kiek per naktinių mokesčių reformas ir, nesikeikiant, prezidentės – nežinia, specialiai užsiundytas, ar nekontroliuojamas, - tarnybas nukentėjo žiniasklaida, kiek leidinių dingo, sumažino apsukas ir kiek – bankrutavo. Tie žmonės, kurie apkrovė žiniasklaidą nepakeliama našta – daug didesni demokratijos griovėjai už tuos, kurie daužė Seimo langus. Įdomu, kodėl jie neteisiami?
Komentatoriai loja, kad taip ir reikia. Matai, žurnaliūgos tik to ir verti. Dalis komentatorių, žinoma, tam tikrų „kitų“ valstybių darbuotojai, kuriems sunaikinti kertinį demokratijos ramstį – esminis uždavinys, bet yra ir daug vietinių debilų, kurie nesupranta, kad žiniasklaidos grupės ir leidiniai turi palaikyti skirtingas puses, turi varžytis, konkuruoti, ir kad tik taip bus išsaugota demokratija. Jie net nesupranta, kad „konkurencija“ tarp skirtingų pusių yra demokratijos esmė. Tiek žiniasklaidoje, tiek politikoje, tiek ekonomikoje. Konkurencija ir demokratija – neatsiejama.
Šitie runkeliai ilgisi vienos tautos, vienos tiesos, vienos rasės. Keista, kad žiniasklaidai pakantumo nerodanti valdžia, kalbu apie visas tris aukščiausias „instancijas“, lyg niekur nieko palaiko nacistinį šūkį: „Lietuva – lietuviams!”. Ir dar pridėjo „saugiklių“ žemės pardavimui. Kad vietiniai oligarchai dar labiau turtėtų. Per tuos absoliučiai kvailus, neracionalius, praktiškai silpnaprotiškus žemės pardavimus iš Lietuvos iškeliaus tiek jaunų žmonių, kad po penkerių ar dešimt metų nebus iš ko mokėti pensijų. Ką pasėjote, runkeliai, tą ir pjausit. Lietuvoje neliks ne tik jaunų žmonių, bet ir tokių, kurie norėtų dirbti dėl šios šalies. Vos tik ES užsuks plačius pinigų srautus – ši šalis taps oligarchų ir jų išnaudojamų vergų valstybe. Kartais tikrai norėtųsi, kad taip ir būtų – kad tinginiai nė cento negautų iš valstybės. Kad dar labiau degraduotų ir gyventų dar didesniame skurde. Nes jie to verti. Nenorite konkurencijos? Tai skurskite apsikabinę savo dirvonuojančią žemelę.
Kodėl apie tai kalbu? Todėl, kad tai šių prezidento rinkimų esmė: kaip nugręžti Lietuvą ir niekada į ją neatsigręžti. Liko nedaug laiko iki visiško Lietuvos žlugimo. Kai skolos pasmaugs. Kai pensijų nebus. Kai žmonės lauks „išganytojo“ su hitleriška retorika, išvaizda ir gestais. Aišku, toks atsiras – gal Puteikis ūsiukus užsiaugins, o gal Gražulis pagaliau baigs universitetą ir štai – turėsim tikrą pragarą. Su „teisingomis“ vertybėmis. Viskas bus kaip Rusijoje ar Baltarusijoje: jokio laisvo žodžio, tik nomenklatūra turtinga ir kaip SSRS – suvaidinta paviršinė gerovė. Visi protingi žmonės išsilakstys, kaip dabar jie bėga iš Rusijos. Liks tik visiškas šlamštas. O visokie hitleriukai aiškins apie neegzistuojančias problemas: homoseksualų invaziją ir skleidžiamą propagandą, kuri priverčia žmones keisti orientaciją; skandinavų grobiamus vaikus (čia Radžvilas taps Lietuvos orakulu), toliau Tomaševskis paaiškins, kaip dirbti žemę, kad neliktų dirvonuojančių laukų, jis rodys Baltarusijos pavyzdį, tik pamirš paminėti MMA, vidutinį darbo užmokestį ir pensijų dydį. Trumpai tariant, kai valdžioje bus ligoniai, Lietuva virs ligonine.
Dabartinė kova be taisyklių, kai net pilkas peliukas, Z. Balčytis, šakojasi prieš D. Grybauskaitę, žymi tam tikrą Lietuvos pereinamąjį laikotarpį, kai rungiasi senoji ir naujoji Lietuva. Senoji – tai ekskomunistai, ir tie, kam Dievas pagailėjo proto, nors jie dar jauni, net nematę to dvokiančio SSRS pragaro. Visi šitie žmogėnai palaiko „teisingą“ Putino politiką. Palaiko smurtą, žmogžudystes, skurdą, badą ir t.t. Jie nenori stengtis, užsidirbti, gerai gyventi. Kodėl? Nes jie beviltiški. Net neturintys iliuzijų, jog kada nors pakils iš savo apgailėtinos buities.
Tuo tarpu naujoji Lietuva trokšta kilti. Trokšta pamiršti nedėkingą praeitį, gyventi atviroje visuomenėje, liberaliai žvelgti į ekonomiką, modernizuoti Lietuvą. Išvaikyti visas davatkas. Tai – pragmatiški, utilitarizmo ir personalizmo dvasia alsuojantys žmonės, pasaulio piliečiai. Laimingi ir pasiturinčiai gyvenantys piliečiai, norintys gyventi „kaip Vakaruose“, o ne skursti ir smirsti, „kaip Rytuose“.
Kova tikrai svarbi, nes Seimo rinkimuose triumfavo senoji Lietuva ir visiems naujosios Lietuvos piliečiams buvo gėda. Visi jie klausė: kas balsavo už tą prorusišką šlamštą? Niekas atsakymo nerado – šių stovyklų atstovai tarpusavyje nebendrauja.
D. Grybauskaitė, nepaisant itin nedėkingos praeities SSRS, vis tik atspindi naująją Lietuvą. Ji mokėsi JAV, dirbo ES komisare. Ji tvirta ir žinanti, kaip pasiekti tai, ko nori. Be to, ją palaiko liberalai ir konservatoriai, kurie taip pat yra naujosios Lietuvos atstovai. Jos ryžtingumas, dažnai vos nepereinantis į autoritarizmą, yra pats tikriausias vakarietiško egoizmo požymis. Ir tai yra puiku. Kai sakė vienas klasikas: „nėra egoistiška daryti tai, ką nori, egoistiška versti kitus daryti taip, kaip nori tu“.
Z. Balčytis – nomenklatūrinis sovietinio pilkumo simbolis. Net negalima apie jį pasakyti kažko daugiau, nes jo kalbos – tuščios, jo asmenybė – kiaurai persišviečianti, nes irgi tuščia. Jis tik pakluso partijai. Būdamas EP jis buvo nematomas, kaip Plutonas, nepastebimas, kaip sveikas protas Lietuvos politikoje. Jo, kaip individualaus individo, net nėra. Tai partinis „aparačikas“. Visos komunistinės sovietų imperijos pažiba XXI amžiuje. Tikra istorijos ir gamtos klaida.
Latviai baudžia už SSRS garbinimą, nu o Lietuvoje – net į prezidentus antrame ture kandidatuoja SSRS nomenklatūros avataras. Baisu. Bjauru. Siaubinga. Ne duok, Dieve.
Jei D. Grybauskaitė neturėtų šiokių tokių sąsajų su SSRS (kas privers nemažą dalį rinkėjų už ją balsuoti) ir „geležinės ledi“ įvaizdžio (kuris runkeliams susisieja su Batka) – ji pralaimėtų pilkam ekskomunistų peliukui. Pažiūrėkite, kiek klaidų regima dabartinės prezidentės politikoje ir kaip niekas nedrįsta pasakyti, kad jos konkurentas toks prastas, jog praktiškai nėra dėl ko jį kritikuoti. Kaip rasti dėl ko kritikuoti tuščią vietą?
D. Grybauskaitė laimės. Šviesa ir tiesa mus telydi. Bet nepamirškime dėl ko laimės Jos Ekscelencija – dėl savo sovietiškumo, o ne dėl to, ką įgijo po to. Tai yra didžiausia Lietuvos tragedija. Jei per kitus prezidento rinkimus norės laimėti naujosios Lietuvos kandidatas, jis pralaimės, neturėdamas sovietinių atributų. Nebent? Nebent homo sovieticus greitai stips, ir augs neemigruojanti naujosios, šviesios Lietuvos karta. Kuri visus prorusiškus politikus siųs ten, kur jiems ir vietą. Į Rusiją.
Dabar Rusijos ambasada, tvarkiečiai, socdemai, darbiečiai, tomaševskininkai neriasi iš kailio, kaip sumenkinti D. Grybauskaitę. O naujoji Lietuva tarsi be intrigos žiūri į šią kovą be taisyklių. Tai blogai. Abejingumas yra kvailumo sinonimas. Reikia palaikyti ne konkretų žmonų, jei konkretus žmogus nepatinka, bet palaikyti konsensusą. Tarp sovietinės nomenklatūros ir laisvės. Kitaip čia greitai bus tas pats, kas dabar vyksta Ukrainoje. Manote, žmonės draskosi šiaip sau? Ne. Labai dideli pinigai yra pilami „ant“ D. Grybauskaitės. Iš visiškai akivaizdu iš kieno pusės – iš tų, kurie nenori konkurencijos, kurie bėga nuo Lietuvos teismų, kurie tarnauja Kremliui arba visai Rusijai.
