Perskaitęs Kęstučio Girniaus straipsnį „Apkalta būtų klaida“, negalėjau susilaikyti nuo komentarų. Pastaruoju metu retai tenka išgristi blaivią ir nešališką nuomonę, ypatingai, kai kalbama apie tokį subtilų ir išpūstą dalyką, kaip apkalta Linui Karaliui ir Aleksandrui Sacharukui.
Vos tik prasidėjus skandalui dėl šių dviejų Seimo narių elgesio, buvau parašęs pranešimą, kuriame išsakiau savo nuomonę dėl šios istorijos, tačiau, nenorėdamas būti nepopuliarus, anuomet jo neišplatinau. K. Girniaus straipsnis mane padrąsino išsakyti savo nuomonę viešai.
Visiškai sutinku su autoriaus nuomone, kad mandato atėmimas iš Seimo nario yra radikalus žingsnis, kurio nevalia žengti lengvabūdiškai. Neneigiu, kad A. Sacharukas ir L. Karalius savo veiksmais pamynė Seimo nario ir viso parlamento autoritetą, kuris ir taip nėra labai aukštas, tačiau ar apkalta yra adekvati bausmė už jų elgesį?
L. Karaliui ir A. Sacahrukui, kaip ir likusiems 139 Seimo nariams mandatą suteikė rinkėjai, todėl tik rinkėjai gali šį mandatą atimti. Žmonių teisė rinkti savo atstovus yra įtvirtinta Konstitucijoje ir niekam nevalia šios teisės pažeisti. Seimo nariai neturi spręsti, ar verti jų kolegos būti tautos išrinktaisiais, ar ne. Išrinkti ar nubausti Seimo narį gali tik mandatą jam suteikusi tauta.
Apkalta Seimo nariams L. Karaliui ir A. Sacharukui — precedento neturintis atvejis nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Jeigu apkalta pavyktų, Konstitucijoje įtvirtintas laisvas Seimo nario mandatas būtų uzurpuotas, nes šis įvykis leistų manipuliuoti ir šantažuoti bet kurį Seimo narį, grasinant jam apkaltą už reikalingų sprengimų nevykdymą. Todėl manau, kad keldami šią temą, Seimo nariai žaidžia su ugnimi ir rizikuoja paminti demokratijos principus Lietuvoje.
Darbo partijos pirmininkas,
Europos parlamento narys
Viktoras Uspaskich
