Europos Sąjungos ypatingojo pasiuntinio Afganistane Vygaudo Ušacko nuomone, iki 2014 metų pabaigos Afganistano saugumo pajėgos veikiausiai sugebės kontroliuoti didžiąją dalį šalies.
Jau daugiau kaip pusantrų metų darbuojatės Afganistane. Ar kas nors pasikeitė į gerą pusę šioje šalyje?
Per tą laiką įvyko tikrai nemažai pokyčių. Pirmą sykį, nors ir ne be trūkumų, surengti parlamento rinkimai, kuriuos organizavo patys afganistaniečiai. Tarptautinėms pajėgoms tęsiant operacijas, tuo pat metu šalyje prasidėjo susitaikymo procesas. Prieš porą savaičių septyniuose vietiniuose regionuose perduota saugumo kontrolės atsakomybė vietinei afganistaniečių valdžiai. Tikimasi, kad iki 2014 metų pabaigos jų saugumo pajėgos sugebės kontroliuoti didžiąją Afganistano teritorijos dalį. Iki to laiko šalies kariuomenė ir policija dar nebus ideali. Tačiau manau, kad padedant Europos policijos (EUPOL) ir NATO karinių mokymų misijai bus padėti afganistaniečių karinių ir policinių pajėgų pamatai, o policininkai ir kariai bus profesionalesni.
Ne vienos valstybės kariai jau traukiasi iš Afganistano, valdžia perduodama patiems afganistaniečiams. Kada, jūsų manymu, šioje šalyje neliks užsienio kariškių?
Kaip minėjau, iki 2014 metų pabaigos tikimasi, kad Afganistano saugumo pajėgos pačios galės užtik rinti saugumo kontrolę šalyje. Tačiau jau dabar jos valdžia teigia, kad jų karinėms pajėgoms, policijai ir po 2014 metų bus labai svarbi ES, taip pat JAV ir NATO instruktorių pagalba bei finansinė parama. Tad nenustebčiau, kad ir po 2014-ųjų šalyje išliktų nedidelės užsienio šalių mokymo misijos. Tačiau kovinės pajėgos turėtų būti išvestos iki 2014 metų pabaigos.
Kiek laiko Lietuvos kariai dar bus Afganistane? Ar jų tarnyba duoda realios naudos?
Lietuvos kariai Afganistane atlieka kilnią misiją, kuria mes visi turėtume labai didžiuotis ir visapusiškai ją remti. Afganistaniečiai labai vertina lietuvių indėlį užtikrinant saugumą ir stabilumą Goro provincijoje. Lietuvos kariai ir diplomatai Afganistane ne tik prisideda prie karščiausio pasaulio taško „gesinimo“, bet ir vykdo prisiimtus įsipareigojimus NATO ir ES bei stiprina mūsų šalies saugumą.
Ar nemanote, kad, pasitraukus sąjungininkams, valdžią vėl gali perimti talibai?
Prieš metus įvykusioje tradicinėje Taikos dzirgoje (genčių vadų susitikime) buvo sutarta, kad visi afganistaniečiai, nutraukę ryšius su teroristine organizacija „Al Qaeda“, sudėję ginklus, sutikę gyventi pagal Afganistano konstituciją, gerbti žmogaus, ypač moterų, teises, bus kviečiami dalyvauti visaverčiame visuomenės gyvenime. Tai vienadienis taikos aktas. Susitaikymas Afganistane bus ilgalaikis procesas, į kurį jau dabar įsitraukę buvę talibų judėjimo nariai.
Kaip Afganistane atrodo jūsų darbo diena? Ar dažnai važinėjate po šalį?
Dieną pradedu 6.30 val. rytine mankšta ristele po ES atstovybės teritoriją. Judėjimas joje labai apribotas, tad neseniai darbuotojams čia įrengėme nedidelį sporto klubą, turime futbolo, krepšinio aikšteles. Kiekvieną svečią iš Afganistano pamokau įmesti kamuolį į krepšį ir pasiūlau pabandyti. Taip jiems primenu, kad Lietuva yra krepšinio šalis. Po mankštos – rytinė kava, pusryčiai, informacijos peržiūra. 8.00 val. prasideda susitikimai. Kiekvieną dieną jų gausu ir Kabule, ir už jo ribų. Vidutiniškai 2–3 kartus per mėnesį stengiuosi išvykti į provincijas aplankyti ES vykdomus projektus, susitikti su genčių ir valdžios atstovais. Darbo reikalais tenka lankytis ir šio regiono šalyse – Pakistane, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Saudo Arabijoje, Indijoje, Turkijoje ir kitur.
Kažkada tikėtasi, kad į Goro provinciją, kurioje dislokuoti mūsų kariai, plūstels statybininkai, kelininkai, bus daug darbų. Bet taip tikriausiai neįvyko? Kodėl?
Goras – nedidelė žemės ūkio provincija. Ji tik maža Afganistano dalis. Malonu pabrėžti, kad Europos Sąjungos parama naudojasi Lietuvos viešojo administravimo ir veterinarijos specialistai. Lietuvos ekspertų patyrimas sudomino Afganistano atstovus. Manau, kad tikrai turime, ką jiems pasiūlyti, perteikti savo patirtį. Viena Lietuvos mobiliojo ryšio paslaugų teikimo kompanija sėkmingai skverbiasi į telekomunikacijų rinką. Yra ir daugiau verslininkų, besidominčių investicijų ir prekybos galimybėmis. Žinoma, labai svarbu įvertinti ir galimybes, ir akivaizdžią riziką.
Bernardas Šaknys
