Lietuvos politologai Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderio, Europos parlamentaro Voldemaro Tomaševskio nelaiko dideliu pavojumi, bet pripažįsta, kad jis sumaniai išnaudoja kitų politikų klaidas.
„Tautinių mažumų interesus atstovaujančios partijos yra ne tik Lietuvoje ar Latvijoje. Antai, Suomijoje veikia Švedų liaudies partija. Sakyčiau, kad tai daugiau kultūrinės savigynos organizacija. Lietuvoje stiprių tautinių mažumų partijų dar nematome. Tiesa, 2004 metais, kai vyko rinkimai į Europos Parlamentą, tautinių mažumų organizacijos pademonstravo nemenkas rinkėjų mobilizavimo galimybes ir pateko į Europos Parlamentą“, – sakė Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mindaugas Jurkynas.
Anot jo, artėjant Seimo rinkimams daugėja politinio triukšmo, siekiama populiarumo. „Nemažai politinio triukšmo, nemažai reikalavimų. Kai kurie iš jų turbūt visiškai nepagrįsti, tačiau keliami randant tam tikrus Lenkijos politikus, gaunant iš jų paramą. Tai, matyt, bus naudojama, kaip platforma“, – spėjo politikas.
Anot M. Jurkyno, kaimyninėje Latvijoje susiklostęs scenarijus Lietuvai negresia. („Balsas.lt“ primena, kad Latvijoje parlamento rinkimuose itin sėkmingai pasirodė atvirai prorusiška partija, kurią parėmė nemaža dalis latvių.) „Tautinių mažumų interesus ginančios partijos neturi tokios plačios paramos Lietuvoje, kaip Latvijoje arba Estijoje. Net jei skaičius rinkėjų, kurie balsuos etniniu pagrindu, būtų labai didelis, iš esmės tai būtų menkas rezultatas“, – konstatuoja jis.
Politologas Vladimiras Laučius įžvelgia vykstančiuose procesuose Rusijos siekį kiršinti lietuvius ir lenkus tarpusavyje.
V. Tomaševskio sėkmę, pasak V. Laučiaus, lemia keli veiksniai. „Tarp jų – asmeninės šio politikos ambicijos, dažnai netramdomos nei moralės, nei išminties; amžinas Rusijos interesas priešinti lietuvius su lenkais; daugelio Lietuvos dešiniųjų noras kariauti su vėjo malūnais „už lietuvybę“. Tie, kurie šiandien garsiausiai rėkia, yra labiausiai suinteresuoti, kad lenkų mažumos problemos būtų eskaluojamos, o ne sprendžiamos. Juo daugiau riksmo, juo mažiau visuomenės intereso. Tai taikytina ir LLRA, ir tiems, kurie iš isteriško antilenkiško nusistatymo darosi sau reklamą ir kuriasi politinį „tapatumą“, – mano V. Laučius.
Tuo tarpu Lietuvos lenkų politikai teigia tik giną savo anksčiau turėtas pozicijas, nes anksčiau ramiai sau kabėjusios gatvių pavadinimų lenkų kalba lentelės Vilniaus krašte niekam netukdė, o švietimo įstatymas esą blogina anksčiau buvusią šios etninės bendrijos padėtį. Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, daugelio Lietuvos ir net Lenkijos analitikų nuomone, padarė šią temą savo parlamentinių rinkimų kampanijos dalimi.
„Traktuosime Lietuvą taip, kaip ji trauktuos lenkų mažumą", - yra viešai pareiškęs R. Sikorskis. Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas panašiai kalbėjo nuo Šv. Teresės bažnyčios Vilniuje altoriaus. Pastaraisiais metais santykiai tarp šalių nuolat įtempti.
Švietimo ir mokslo ministerijos Informacinių technologijų centras pateikia oficialų pirmokų skaičių Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose. Preliminariais duomenimis, pirmosiose klasėse lietuvių mokomąja kalba mokosi 25320 vaikų, pernai – 25839.
Lenkų mokomąja kalba šiais mokslo metais mokosi 974 pirmokai. Praėjusiais mokslo metais šiose mokyklose mokėsi 976 pirmokai.
Rusų mokomąja kalba šiais mokslo metais mokosi 1245 pirmokai. Praėjusiais metais jų buvo 1292. Baltarusių mokomąja kalba mokosi 15 pirmokų, pernai - 17.
Taip pat skaitykite:
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos politikai: mes Lietuvos patriotai
Istorikas: V. Tomaševskiui reikia alternatyvos
