„Kalbant apie patį fiskalinį efektą, atsietai žiūrėti nuo biudžeto išlaidų būtų negalima. Tam, kad detaliai būtų galima išanalizuoti, kokį poveikį (permainos - BNS) turės tiek biudžetui, tiek fiskalinei politikai, reikia turėti suformuotą preliminarų kitų metų biudžetą“, - trečiadienį žurnalistams sakė V.Šapoka, Seimo Biudžeto ir finansų komitetui pristatęs numatytus pokyčius.
Finansų ministerijos skaičiavimais, siūlomų mokestinių permainų poveikis valdžios sektoriui 2018 metais siektų minus 67,2 mln. eurų, o 2019 metais - minus 10 mln. eurų.
„Jeigu mes norime paskatinti ir traukti iš skurdo nemažą visuomenės dalį, valstybė turi skirti tam daugiau resursų ir ieškoti kitų išteklių, kad galėtume padėti skurdžiausiems“, - pridūrė ministras.
Pasak jo, reformos „minusą“ 2019 metais lemia „pelno mokesčio apskaičiavimo subtilybės individualiame versle“.
V.Šapokos teigimu, pertvarkos efektą su minuso ženklu gali „uždengti“ ekonomikos augimas, dėl ko geriau bus surenkamos biudžeto pajamos, geresnis mokesčių administravimas ir kova su „šešėliu“, valstybės išlaidų mažinimas.
Ministras tikino, kad dėl siūlomos mokesčių pertvarkos fiskalinės drausmės taisyklės nebus pažeistos.
„Pagal fiskalinės politikos gaires fiskalinės drausmės taisyklių tikrai nepažeisime“, - sakė V.Šapoka.
