Prokurorai net netyrė pagrindine tampančios saugumo karininko žūties versijos – Vytautas Pociūnas galėjo būti nužudytas dėl to, kad užčiuopė Lietuvą bandančią užvaldyti grupuotę, rašo „Kauno diena“.
Dienraštis teigia vakar išsiaiškinęs, jog Generalinė prokuratūra net netyrė svarbiausia tampančios versijos - V. Pociūnas galėjo būti nužudytas už tai, kad net ištremtas į Gardiną toliau rinko ir rengėsi viešinti informaciją apie Lietuvą bandančią užvaldyti grupuotę.
Generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis vakar dienraščiui sakė, kad pagrindinė tyrimo kryptis buvo išsiaiškinti, ar buvo padaryta nusikalstama veika. „Buvo tiriamos žūties aplinkybės. Seimo sudarytoje komisijoje mūsų buvo klausinėjama, ar tirsime V. Pociūno paskyrimo į atitinkamas pareigas aplinkybes. Buvo atsakyta, kad tai nėra tyrimo objektas. Aišku, jei būtų požymiai gauti, kad paskyrimas neteisėtas, nusikalstamas, be abejo, būtume tyrę, bet tai negalėjo būti tyrimo objektu, nes nėjo kalba apie nusikalstamą veiką“, - sakė G. Jasaitis.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, daugelį mėnesių tyręs VSD veiklą, nustatė, kad saugumo vadovybei itin didelę įtaką darė buvęs prezidento Valdo Adamkaus patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, buvęs Užsienio reikalų ministerijos sekretorius, o dabar premjero Gedimino Kirkilo patarėjas Albinas Januška, palaikęs itin glaudžius ryšius su „Dujotekanos“ vadovu Rimantu Stoniu, kurio platūs ryšiai driekiasi net iki Rusijos valdžios ir verslo viršūnių.
VSD darbuotojai liudijo, jog jau buvo pasirengę paskelbti „Dujotekaną“ Rusijos specialiųjų tarnybų priedangos organizacija, tačiau VSD vadovybė šias pastangas užblokavo.
V. Pociūno draugas ir buvęs bendradarbis VSD Vilniaus konservatorių lyderis Kęstutis Masiulis šią savaitę pareiškė, kad bičiulis jam jau prieš 2 metus atskleidė tai, ką neseniai nustatė minėtas Seimo komitetas.
Pasak K. Masiulio, V. Pociūnas jam jau 2005 m. rugpjūtį sakė, kad VSD vadovybė meta jį iš darbo. Jis pasakojo užčiuopęs pakankamai didelį tinklą žmonių, kurie veikia prieš Lietuvą, kad tie žmonės daro įtaką VSD vadovybei. „Man jo mintys atrodė tokios neįtikėtinos, tokios baisios, kad iš pradžių net nemaniau, kad tai rimta ir realu“, - prisiminė K. Masiulis.
2006-ųjų vasarą su K. Masiuliu susitikęs V. Pociūnas dvi valandas pasakojo „siaubingus dalykus apie valstybės užvaldymą“. Pasak K. Masiulio, jis supratęs, kad bičiulis yra pakankamai ryžtingai nusiteikęs tuos dalykus sustabdyti.
„Man ir tada buvo sunku pripažinti tą visą informaciją. Ji buvo plati – ir apie „Itera Lietuva“, „Stella vitae“ – iki „Dujotekana“ veikusias bendroves, apie jų tinklus, jų įtaką žiniasklaidai ir politikams. Aš stebėjausi visišku VSD neveiklumu. Jis kalbėjo apie „Dujotekanos“ galus, kurie ėjo per valstybės pareigūnus į žiniasklaidą, į politikus. Toksai voratinklis, kuris raizgė Lietuvą, ją smaugė ir bandė sunaikinti. Jis nepasitikėjo savo vadovybe ir Prezidentūra. Pas mane jis buvo atėjęs tarsi išpažinties. Jis ieškojo kontaktų su žmonėmis, kuriais dar pasitikėjo, ir aiškinosi, ką jam daryti“, - sakė K. Masiulis.
Apie tai, kad V. Pociūnas praėjusių metų rudenį ketino prabilti apie Lietuvą apraizgiusį korumpuotų politikų, verslininkų ir pareigūnų tinklą, Seimo komitetui liudijo ir buvę jo bendradarbiai, artimieji.
Jeigu tiesa tai, ką pasakoja K. Masiulis ir buvę V. Pociūno bendradarbiai, tampa logiškas jo išsiuntimas į Gardiną ir atsiranda keistos žūties įminimo raktas, teigia „Kauno diena“. V. Pociūno prieš dvejus metus užčiuoptas ryšių tinklas atrodo daug svaresnė priežastis ištremti jį į užsienį nei VSD vadovybės peršama mintis, kad V. Pociūnas nusprendė pasitraukti dėl asmeninių nesutarimų su kolegomis, teigia dienraštis.
Juo labiau, kad po V. Pociūno išvykimo buvo išformuota valdyba, kuriai jis vadovavo, ir išvaikyta VSD kontržvalgybos vadovybė, kuri tęsė V. Pociūno pradėtus tyrimus, rašo „Kauno diena“.
