Vytenis Radžiūnas
Aplinkos ministras, „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis spėja, kad bus antras prezidento rinkimų turas, kuriame su Dalia Grybauskaite turėtų varžytis kuris nors socialdemokratų kandidatas. „Manau, jei bus antras turas, o man atrodo, kad antras turas gali arba turės būti, tai šiai dienai, pagal visus partinius dalykus, ko gero, tai bus socdemai“, – interviu tinklalapiui LRT.lt sako politikas.
„Tvarkietis“ prezidentei D. Grybauskaitei nelinkęs garantuoti pergalės – 2002–aisiais R. Paksas įveikė Valdą Adamkų, nors pastarasis pirmajame etape prieš savo varžovą pirmavo kone dvigubai.
Pats V. Mazuronis LRT.lt teigia nenorintis kandidatuoti į prezidentus. „Ambicijų dalyvauti prezidento rinkimuose aš neturiu. Turiu užsidėjęs tą „paukščiuką“ kaip dalyvavusio prezidento rinkimuose, nedegu noru mestis į tą kovą dar kartą. Man patinka darbas čia [ministerijoje, – aut. past.]. Jei pabūni darbe, išeini ir niekas nepajunta, kad tu buvai, nėra rezultato, tai tas laiko tarpas yra politiškai beprasmis“, – sako V. Mazuronis.
Tačiau politikas neslepia noro dalyvauti rinkimuose į Europos Parlamentą (EP), jei komanda nepriims priešingo sprendimo – tai bene vieninteliai rinkimai, kuriuose V. Mazuronis dar nedalyvavo.
Kalbėdamas apie gamtosaugą, ministras žada kovoti su miško vagystėmis didinamas baudas, kaip ir brakonieriams, nes šiandien, jo žodžiais, labiau mišką apsimoka vogti nei pirkti.
– Ministre, Lietuvoje vis garsiau kalbama apie biokuro naudojimą. Ar augantis biokuro naudojimas nepakenks gamtai, miškams?
– Miškams ir gamtai nekenkia, juolab kad biokuras gaminamas iš medienos atliekų arba prastos medienos. Dabar rengiama energetikos strategija, ko nebuvo iki šiol – tai labai svarbu. Mums reikia aiškios strategijos, kokioje vietoje ir kokių elektrinių ar šilumos tiekėjų turėsime, kur ir kokį kurą iš to naudosime. Dabar mes vaikštome tarsi rūke, iki galo nesusidėstę, kas bus galutiniame taške. Manau, visas procesas vyksta teisingai.
– Specialistai skambina pavojaus varpais dėl didėjančio durpių eksporto – esą naikiname šalies gamtą, švaistome resursus. „Durpė formuojasi kelis tūkstančius metų, o mes ją išeksploatuojame per šimtą. Dar mūsų amžiuje jai atsistatyti jokios galimybės nebebus“, – tvirtina gamtosaugininkai. Ar neketinate griežčiau reguliuoti ir mažinti durpių eksploatavimo mastus?
– Tokių minčių neturėjome. Teisiniame lygmenyje viskas lyg ir sudėliota, durpynai eksploatuojami, yra jų kultivacija, atstatymas. Aš net priešingų minčių esu girdėjęs, kad mes nepakankamai išnaudojame durpių galimybes – energetines ir kitokias. Anksčiau durpės buvo naudojamos kaip kuras, žinoma, ekonomiškai tai gal ir neapsimoka, tačiau nemanau, kad bent jau artimiausioje perspektyvoje griežtinsime ar ribosime durpių eksportą.
– Iš visų pusių girdėti skundai dėl vilkų, skerdžiančių naminius gyvulius, stumbrų, trypiančių pasėlius. Nepatenkintųjų siūlymai kartojasi – naikinti laukinius gyvulius. Kas svarbiau – retų gyvūnų rūšių apsauga ar ūkininkų nepasitenkinimas? Kaip sprendžiate šią problemą?
– Mes esame besipiktinančių tauta – tai mums suteikia žavesio. Reikia rasti kompromisą. Pykti ant vilkų negalima, jų tokia prigimtis, savo vilkiukus jie mokina ieškoti lengviausio grobio, todėl šie eina pas gyventojus. Mes turime apsispręsti, kokiame lygmenyje jų populiaciją reikia palaikyti. Mokslininkų rekomendacijos tarsi yra – 10 proc. nuo bendro skaičiaus galima medžioti. Manau, nereikia perlenkti nė į vieną pusę, ūkininkai turi žinoti, kad gyvena gamtoje, čia yra plėšrūnų, ir reikia nuo jų saugotis. Kita vertus, <...> pradėjo veikti žalos atlyginimo mechanizmas, per savivaldybes galima kompensuoti už vilkų ar stumbrų padarytą žalą.
– Lietuvoje praktiškai neliko natūralaus miško, nors mūsų kaimynystėje ošia toks miškas – Belovežo giria. Lietuvoje kažkodėl vyrauja įsitikinimas, kad net ir saugomas teritorijas reikia „tvarkyti“, kertant senus medžius, šalinant krituolius, o sengirės deramai nesaugomos, beveik nesistengiama jas atkurti. Taip naikinamas ne tik senas miškas, bet ir nykstantys gyvūnai, kaip antai sengirėse gyvenantys juodieji gandrai, jūriniai ereliai.
Ar jūs pateisinate tokį požiūrį ir tokią aplinkosaugos politiką? Vienas žymiausių Lietuvos ornitologų, žinomas visame pasaulyje – Algirdas Knystautas – tokią miškų politiką griežtai kritikuoja.
– Man atrodo, kad čia šiek tiek perdėta. Yra draustiniai, skirtingo griežtumo saugomos teritorijos, kai kur apskritai neįleidžiami pašaliniai. Man atrodo, kad sistema dirba, ir paversti visus miškus tokiomis giriomis, kurios savaime gyvena kaip biologinis ciklas, taip pat kažin, ar teisinga. Saugomų teritorijų bioįvairovės atžvilgiu mes turime pakankamai, o visas kitas miškas turi daug funkcijų, pradedant nuo ekonominės medienos darymo, gamybos, baigiant aplinkosauginiais dalykais – rekreacija, grybais, uogomis, gyvūnais. Negirdėjau, kad situacija būtų tragiška, manau, kad to nėra.
– Kalbant apie brakonierius, ar šalyje jų mažėja? Sakoma, kad tam nemažos įtakos turėjo šiemet iki 10 kartų padidinti gamtai padarytos žalos atlyginimo įkainiai ir labai sugriežtinta aplinkosauginė kontrolė.
– Man atrodo, kad buvo padaryti teisingi žingsniai, brakonierių skaičius sumažėjo radikaliai. Sunku tiksliai paskaičiuoti. Jei daugiau jų pagauname, nereiškia, kad brakonierių daugėja, tiesiog pradėjome griežčiau kontroliuoti. Kalbu su aplinkosaugininkais, žmonėmis, kurie gyvena netoli miškų, ežerų, taip pat su žvejais. Vilniuje spiningautojai teigė, kad anksčiau dėl tinklų buvo neįmanoma spiningu per ežerą perplaukti, o dabar jau to nebėra. Aplinkosaugininkai kalba, kad ten, kur anksčiau būdavo daug brakonierių, per žuvų nerštą jų ten nebuvo pastebėta.
Baudos padarė tikrai didelį poveikį. Tai buvo vienas iš pagrindinių psichologinių dalykų. Kalbėjausi su medžiotoju, kuris teiravosi, kada atšauksime šią tvarką. Sako, buvo medžioklėje, pravaikščiojo visą dieną su šautuvu ant pečių ir bijojo šauti, kad nesupainiotų gyvūno. Sakau: teisingai darai, nesi tikras – nešauk. Jis skaičiuoja, kad jei apsiriks, jam tai atsieis keliolika tūkstančių. Tuomet pradedi galvoti, ar tikrai verta. Nevadinu to bausme, vadinu tai ekonominėmis priemonėmis, skatinančiomis nedaryti negerų darbų.
Situacija gerėja, tačiau reikia pabaigti darbus, nors jaučiamas tylusis pasipriešinimas.
– Ką turite omenyje?
– Yra nepatenkintų, kad į ministerijos rankas perėjo žuvininkystė gėluose vandenyse, yra norinčių iš aplinkos ministerijos ją atimti, kiti pasisako už tai, kad ir medžioklė galėtų nepriklausyti ministerijai. Dabar pateikti įstatymo pakeitimai Seime, kai kuriuose komitetuose nepritariama, kad būtų konfiskuojami automobiliai, kuriais vežami neteisėtai brakonierių nušauti gyvūnai. Jaučiu, kad kyla nepasitenkinimas, nenoras, nes tas reiškinys iš tikrųjų buvo įsišaknijęs smarkiai daugiau nei mums atrodė. Bet, manau, mes nugalėsime.
– Pagal dabartinę tvarką, medžiotojas, turintis galiojančius medžioklės dokumentus, tačiau sumaišęs žvėries lytį, prilyginamas brakonieriu. Bauda skiriama adekvačiai tokia, kokia žmogui, šaudančiam gyvūnus, tarkime, iš važiuojančios autotransporto priemonės, be medžioklės lapo, o kartais ir be medžiotojo bilieto ir su nelegaliu ginklu. Ar tokia tvarka neturėtų būti keičiama?
– Tai vienas iš medžiotojų mitų, kuriuos propaguodami jie nori įrodyti nutarimo absurdiškumą. Jei nori ką nors atmesti, reikia tai paversti absurdu. Tie medžiotojai puikiai žino, kad, jei atsitinka kažkoks nekaltas variantas, yra kelias tai įforminti – rašomas protokolas, kad nušautas gyvūnas nepastebėjus. Tuomet pasirašo visi medžioklėje buvę medžiotojai, o protokolas pristatomas regioniniame departamente, kuris išnagrinėja atvejį, ir šitas dalykas išsprendžiamas.
Žinoma, jei būrelis po kiekvienos medžioklės pradės atnešti protokolus, bus negerai. Bet dar yra tokių, kurie norėtų kiekvienoje medžioklėje apsirikti.
– Noriu jūsų paklausti dėl medžiotojų rengimo. Kasmet į medžiotojų gretas įsilieja daugybė naujų narių, o egzaminai, kaip teigiama, tėra formalumas. Kai kurie išlaiko egzaminą nemokėdami surinkti ginklo ar stirnos nuo elnio neskiria. Kalbama, kad Lietuvoje medžiotojų rengimo sistema – Achilo kulnas, palyginus su senas medžiotojų tradicijas turinčiomis šalimis, tokiomis kaip Austrija, Vokietija ar net kaimyninė Lenkija?
– Šiuos dalykus galbūt geriau pakomentuotų medžiotojai, tačiau aš matau kitą problemą. Šiandien turime apie 4000 medžiotojų, kurie turi teisę medžioti, bet nepriklauso nė vienam būreliui. Buvo atvejų, kai tam tikri būreliai pagal savo nuostatas naują narį priima tik vienam iš būrelio nariui mirus. Tai reiškia, kad turime 4000 žmonių, kuriems davėme teisę medžioti, suteikėme teisę įsigyti ginklus, bet jie turi tik komercinį plotą medžioti. Tai problema, kurią turime spręsti kartu su medžiotojais.
– Minėjote, kad dar liko žingsnių, kuriuos norite padaryti. Ką turite omenyje, galbūt dar didinsite baudas brakonieriams?
– Ne, baudos dabar yra geros. Neseniai skelbta, kad už 95 neleistinai pagautus ungurius brakonieriui teks susimokėti 103 tūkst. Lt. Vienas ungurys, kai yra jų nerštas, įvertintas 1000 Lt, bet tai yra normali bauda, nes tai yra vagystė. Jei mes sumažintume baudas, tai vėl grįžtume prie laikų, kai pigiau brakonieriauti nei nusipirkti žuvies prekybos centre.
Panašų įstatymų bloką į brakonierių padarysime ir dėl miškų vagystės. Ten yra panašios problemos. Jei šiandien neteisėtai iškerti 10 kubų miško, dabartinė bauda bus šiek tiek didesnė nei nusiperkant tokį kiekį medienos. Šiandien turime ekonominę situaciją, skatinančią geriau vogti mišką nei jį pirkti. Padarysime kompleksiuką ir tai išspręsime kaip ir dėl brakonieriavimo.
– Kalbant apie brakonieriavimą, nenorėčiau sutikti, kad brakonierių mažėja dėl sugriežtintos aplinkosauginės kontrolės. Aplinkos apsaugos inspektoriai patys pripažįsta, kad turimomis pajėgomis nesusitvarko su uždaviniais – kai kuriose vietovėse tvarką prižiūri vos pora inspektorių. Ar įmanoma didinti etatų skaičių? Premjeras LRT.lt yra teigęs, kad po Konstitucinio teismo sprendimo dėl atlyginimų valstybės tarnautojams esame priversti taupyti, biudžeto išlaidos didės, tad įkurti naujų etatų kitąmet galimybės nėra. Tuo metu jūs žadėjote belstis į finansų ministro širdį.
Šiandien gyvosios gamtos inspektorių akivaizdžiai trūksta. Per visą Lietuvą jų yra 65. Galiu verkti ir sakyti, kad jų yra labai mažai, nes iš tikrųjų labai mažai, ir tai nieko nepakeis. Svarstant šį biudžetą mes prašėme papildomų 25 etatų, būtume padarę sistemą, kad visą parą turėtume greitą reagavimą.
Bet mums nedavė pinigų. Suprantu ir finansų ministrą, reikia maksimaliai suktis ir efektyvinti visą sistemą iš to, ką turi. Reikia diegti technines priemones. Vietoj to, kad inspektorius sėdėtų pasaloje parą ar dvi, įtartinose vietose galima pastatyti penkias kameras. Inspektorius gali sėdėti namie, gerti arbatą ir laukti ženklo. Vienas gali padaryti tiek, kiek anksčiau penki. Mėginame eiti šiuo keliu, nors trūksta etatų.
