Rusija gali mėginti atnaujinti užšaldytų konfliktų Gruzijoje temą su naujai okupuotomis teritorijomis - Počio uostu, kurias vienašališkai vadina buferinėmis zonomis, teigia Lietuvos europarlamentaras Vytautas Landsbergis.
Prieš Briuselyje pirmadienį prasidėjusį neeilinį Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį surengtoje spaudos konferencijoje V.Landsbergis pasiteiravo Rusijos ambasadoriaus prie Europos Sąjungos Vladimiro Čižovo, kokiu pagrindu Rusijos pajėgos vis dar yra užėmusios Gruzijos uostą Potį, nesantį nei separatistinių Abchazijos, nei Pietų Osetijos teritorijoje.
Kaip praneša BNS korespondentas Briuselyje, atsakydamas V.Čižovas tikino, kad Rusija nėra okupavusi Počio, o ten įsteigta buferinė zona visiškai atitinka N.Sarkozy-D.Medvedevo šešių punktų taikos planą.
"Ką Rusija daro - ji įsteigė buferinę zoną, kad apsaugotų Pietų Osetijos teritoriją nuo ginkluotos Gruzijos atakos. Tai visiškai atitinka Sarkozy-Medvedevo taikos planą, kuris sako, kad Rusijos pajėgos gali imtis papildomų saugumo priemonių. Tai viena saugumo priemonių. Patruliavimas nėra Počio okupacija. Rusijos pajėgos neketina ten pasilikti ilgam, ne ilgiau, kol to reikalaus saugumo priežastys", - aiškino Rusijos ambasadorius.
JAV valstybės sekretorės Condoleezos Rice (Kondolizos Rais) pavaduotojas Europos ir Eurazijos reikalams Matthew Bryza (Metju Braiza) reaguodamas į šį V.Čižovo pareiškimą sakė, kad jis "paprasčiausiai yra neteisingas".
"(Taikos plano) paaiškinimai, pasirašyti Prancūzijos prezidento N.Sarkozy ir tolesni paaiškinimai sankcionuoti mano vadovės C.Rice absoliučiai nekalba apie buferines zonas. (...) Jie sako, kad rusai gali patruliuoti zonose kelių kilometrų spinduliu aplink (Pietų Osetijos sostinę) Cchinvalį, o ne Potyje, kuris yra už šimtų kilometrų nuo Cchinvalio", - sakė M.Bryza.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis kalbėdamas apie Rusijos pajėgų buvimą Gruzijoje prisiminė anekdotą, kad "Sovietų Sąjungos sienos yra saugios, kai jos kareiviai yra abiejose sienos pusėse".
"Atsakant, ar mes norime vieningumo, ar veiksmų - mes norime abiejų. Mes norime sutarimo, kuris turės pasekmes, galinčias įtikinti Rusijos valdžią atsisakyti kurso, kurio ji ėmėsi. Tai svarbus testas - mes Centrinėje Europoje esame sunerimę dėl to, kas vyksta. Arba mes gausime vieningą, patikimą Europos atsaką, arba ES užsienio ir saugumo politikos patikimumas nukentės", - pažymėjo R.Sikorskis.
EVT, kurioje dalyvauja ir Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, kalbama apie krizę Gruzijoje ir svarstomi galimi ES veiksmai teikiant pagalbą Gruzijai. Aukščiausi valstybių vadovai aptars ES ir Rusijos santykių perspektyvas.
Neeilinį ES vadovų susitikimą inicijavo šiuo metu ES pirmininkaujančios Prancūzijos prezidentas N.Sarkozy.
Gruzija ir Rusija jau daugiau nei dešimtmetį nesutaria dėl Gruzijai priklausančių separatistinių teritorijų - Pietų Osetijos ir Abchazijos - kontrolės. Rusija taip pat priešinasi Gruzijos siekiui tapti NATO nare. Šis konfliktas kulminaciją pasiekė rugpjūčio pradžioje, kai Pietų Osetijoje prasidėjo kariniai veiksmai, kurie netrukus apėmė ir kitus Gruzijos regionus. Nors oficialiai karas baigėsi, Rusijos pajėgos iki šiol kontroliuoja kai kuriuos gruzinų miestus.
