Tušti viešbučiai, užsidarę restoranai, prekeiviai, kurie tuščiose senamiesčių gatvelėse neįžvelgia nė vieno pirkėjo ir turizmo agentūros vis dar dirbančios nuotoliniu būdu – tai yra šių metų turizmo sektoriaus realybė ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
Turizmo sektorius išgyvena tikriausiai didžiausią krizę per visą savo istoriją. Čia susidarė vadinamieji skolos spąstai, kai skolos grandinė nuvilnija per daugybės tarpininkų tinklą. Neabejotinai, kad nuotaikos yra pesimistinės, nes turizmo įmonės negaudamos pajamų, šiuo metu dirba padidintu krūviu, keičiant klientų bilietų ir kelionių datas, patiria daug streso ir nerimo. Amerikiečių analitikai šį reiškinį įvardijo kaip „nuo perteklinio turizmo iki nulinio turizmo per vieną savaitę“. Ir kol kas nepanašu, kad situacija pasikeistų.
Dėl koronaviruso pandemijos turistų iš užsienio srautai viso pasaulio valstybėse šiemet vidutiniškai susitrauks nuo 60 iki 80 proc., paskelbė Pasaulio turizmo organizacija (PTO), atnaujindama ankstesnę 20–30 proc. susitraukimo prognozę. Turizmo sektorius sudaro apie 10 proc. viso pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP), jame dirba maždaug kas dešimtas pasaulio darbuotojas.
Lietuvos turizmo sukuriama produkcija beveik 2 kartus atsilieka nuo ES vidurkio. 2018 metais ES vidurkis buvo 10 proc., Lietuvos vos 5 procentai. Lyginant su kaimynais mūsų rodikliai dar prastesni, Estijos – 15,2 proc., Latvijos – 8,3 proc., Lietuvos turizmo sektorius sukuria apie 3 proc. BVP ir per metus uždirba apie 3 mlrd. eurų pajamų. Jame tiesiogiai ir netiesiogiai dirba beveik 50 tūkstančių darbuotojų. Šiemet turistų iš užsienio mažėjo 23,8 proc., turistų iš Lietuvos – 18,8 proc. Šių metų kovą apgyvendinta, dėl koronaviruso įvesto karantino – 58,1 proc. mažiau turistų, palyginti su 2019 metų atitinkamais mėnesiais. Nakvynių skaičius pirmąjį šių metų ketvirtį – 20,2 proc. mažiau nei prieš metus. Bendrai per pirmąjį ketvirtį atvykstamasis turizmas susitraukė 23,68 proc., vietinis – 17,92 proc. Antrojo metų ketvirčio rezultatai dar prastesni. Per balandžio ir gegužės mėnesius į Lietuvą atvyko vos 5 proc., o birželio mėnesį vos 15 proc. įprasto turistų srauto. Šie skaičiai reiškia, kad turizmo sektorius negauna pajamų, o konkrečiau - žmonės negaus pajamų ir prarado arba praras darbus.
Be to 1 euras turizmo srityje sukuriamos pridėtinės vertės netiesiogiai sukuria 56 centus pridėtinės vertės kitose pramonės šakose, vienas iš jų maisto pramonė. 2018 m. vienas užsienio turistas kelionei Lietuvoje vidutiniškai išleido apie 338 eurus, o vietinis turistas – 75 eurus. Italijos, Ispanijos ir Graikijos verslininkai jau vasaros pradžioje sakė, kad jei neatvyks turistai, tai nukentės ne tik viešbučiai, bet ir maisto tiekėjai, nes paprasčiausiai tiek daug masto nereikės. O tai reiškia, kad grandininė reakcija toliau tęsiama ir nuostoliai bus dar didesni.
Lietuvoje turime daugiau nei 5000 gidų, iš jų dirbančių pagal verslo liudijimą ar individualią veiklą per 2019 m. buvo 1356 gidai. Jie dabar turi gyventi visą mėnesį iš 257 eurų, o tiksliau iš 215, nes dar turi sumokėti PSD mokestį, kuris sudaro 42 eurus. Gidai, kurie yra savotiški ambasadoriai, kurie svečiams iš užsienio pristato geriausias ir gražiausias mūsų šalies vietas per patį karantiną neteko 95 – 100 procentų pajamų. Ir tos išmokos buvo mokamos tik iki rugpjūčio 16 d. Dabar gi kylant koronaviruso sergamumui visame pasaulyje, gidai apskritai liko be jokių pajamų. Jeigu gidams nebus suteikta finansinė parama, Lietuvoje ne tik padidės dar labiau bedarbių skaičius, kuris ir taip yra labai aukštas ir siekia 13,3 proc., bet ir reikės papildomų pinigų bedarbio išmokoms. Beje iš viso šiuo metu šalyje darbo ieško 229,3 tūkst. žmonių. Palyginimui Kaune gyvena 287 tūkstančiai gyventojų, taigi šalyje turime beveik tiek pat bedarbių, kiek gyvena antrame pagal dydį Lietuvos mieste, ar norime dar labiau didinti šį skaičių ir mokėti pašalpas? Ar šalies biudžetas turi tiek pinigų, kad išlaikytų visą miestą?
Didžiąją dalį turizmo sektoriaus sudaro mažos ir vidutinės įmonės, kurios jau išnaudojo, jeigu tokias turėjo, savo finansines atsargas, o paskolų nebėra iš ko atiduoti. Nes vos atleidus karantiną ir pradėjus planuoti keliones, sustiprėjo antroji koronaviruso banga ir vėl grįžome prie izoliacijų, o žmonės padėjo lėktuvų bilietus į stalčių arba jų visai nepirko. Tad kelionių agentūros, viešbučiai ir restoranai toliau laukia geresnių laikų ir skaičiuoja patirtus nuotolius, kad dar užtektų jėgų ir vėl atidaryti duris klientams.
Turizmo sektoriui reikia pagalbos ir nedelsiant ir ta pagalba turi būti ne paskolų pavidalu, kuri ir toliau smukdo įmones, o subsidijų ir paramos, kurios nereikėtų grąžinti. Susitikimuose su turizmo sektoriaus atstovais girdžiu įvairių siūlymų kokios pagalbos tikisi šis sektorius. Ekonomikos ir inovacijų ministerijai (kuri valdo ir lėšas ir inovacijas) tereikia atlikti kelis nesudėtingus žingsnius, kad gidai, o kartu ir turizmo sektorius išsilaikytų ir atsigautų:
1. Suteikti turizmo verslui ne paskolas, o subsidijas, nes kiekvieną paskolą reikia grąžinti, o iš ko ją grąžinti, jei daugiau nei pusę metų verslas neturi pajamų;
2. Atleisti turizmo įmones ir gidus nuo pelno mokesčio mokėjimo;
3. Pratęsti paskolų grąžinimo terminus;
4. Gidai nėra bedarbiai, šiuo metu gido ir bedarbio pašalpa yra beveik vienoda 215 ir 200 eurų. Kadangi, tai vienas labiausiai nukentėjusių sektorių, kuris negali pradėti dirbti visu pajėgumu ir dabar jiems turi būti padidintos subsidijos. Kitaip prarasime specialistus ir kas tuomet pristatys mūsų šalį užsieniečiams?
5. Vietinio turizmo skatinimas visus metus. Atostogos Lietuvoje – tai ne tik Palanga, turime daug gražių ir įdomių vietų, tik kažkodėl negalime jų išpakuoti ir pritraukti turistų visus metus ne tik iš užsienio, bet ir vietinių.
Lietuva yra sukūrusi kelias įvaizdžio strategijas, mes save pristatome ir kaip drąsią šalį ir kaip Europos centrą ir kaip G tašką, tačiau nė neketiname pasirūpinti žmonėmis, kurie tiesiogiai pristato Lietuvą atvykusiems iš kitų šalių. Jeigu turizmo sektorius mums nerūpi šiandien, tai pasibaigus pandemijai, Lietuva gali išnykti iš turistinių krypčių žemėlapių.
Politinė reklama. Bus apmokėta iš Darbo partijos politinės kampanijos sąskaitos.
