„Skubotai priimtas Mokslo ir studijų įstatymas (MSĮ) sukėlė ne tik daug diskusijų, bet ir nesutarimų, tikros painiavos“, — sako Seimo Darbo partijos frakcijos narys Vydas Gedvilas. Nors dalis akademinės bendruomenės atstovų ir Seimo narių pasisakė dėl įstatymo neatitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teikė motyvuotas pastabas ir siūlymus, net mitingavo prie Seimo, tačiau nei didieji aukštojo mokslo reformatoriai, nei koalicijos Seime atstovai nepaisė argumentuotų siūlymų, kritikos ir įspėjimų, kad toks įstatymas pažeis aukštųjų mokyklų autonomijos konstitucinį principą, neigiamai paveiks universitetų savivaldą, ignoruos akademinę bendruomenę. Todėl neatsitiktinai 2009 m. net du kartus teko kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl aukštojo mokslo autonomijos ir nemokamo mokslo laidavimo gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose išaiškinimo.
Eilinį kartą KT aiškiai ir nuosekliai išdėstė mūsų keliamas problemas. Gauti atsakymai dėl aukštojo mokslo autonomijos. Trumpai tariant — savivaldos institucijas formuoja pačios aukštosios mokyklos, o valstybinėse aukštosiose mokyklose nemokamas mokslas laiduojamas piliečiams, kurie studijuoja valstybės užsakymu, tenkinant jos nustatytą specialistų poreikį ir kurių mokymasis atitinka įstatymu nustatytus gero mokymosi kriterijus, o mokymosi rezultatų vertinimas vykdomas po kiekvieno akademinio mokymosi laikotarpio atliktos studijuojamų dalykų žinių patikros. Taigi, joks teisės aktas neturi prieštarauti tokiems KT sprendimams, taip pat ir MSĮ.
„Apmaudu, bet KT sprendimų iki šiol neišgirdo nei Ministras pirmininkas, nei Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) vadovai. Atvirkščiai — premjeras Andrius Kubilius lengvu mostu pasirašė potvarkį, kuriuo sudarė darbo grupę ir pavedė jai išnagrinėti KT 2009 m. spalio 28 d. sprendimą dėl aukštosios mokyklos autonomijos bei iki 2009 m. pabaigos parengti pasiūlymus. Darbo grupė taip paplušėjo, kad savo pasiūlymuose išrėžė, jog svarstant MSĮ projektą buvo išklausytos suinteresuotų grupių nuomonės, pasiektas platus politinis bei visuomeninis konsensusas ir priimtas įstatymas. Tad nerimauti lyg ir nebūtų dėl ko. Bet juk nuo visuomenės nenuslėpsi, kad jokio konsensuso dėl šio įstatymo priėmimo nebuvo, tai visiškas melas“, — piktinasi V. Gedvilas.
Ta pati grupė pareiškė, kad MSĮ konstitucingumo KT nėra nagrinėjęs ir dar pridūrė, kad nėra teisinio pagrindo teigti, kad MSĮ nuostatos prieštarauja Konstitucijai. Anot jų, jokia valstybės institucija ar pareigūnas neturi teisės konstatuoti dėl MSĮ nuostatų prieštaravimo Konstitucijai.
„Noriu paklausti, kokia teise naudojasi darbo grupė, sudaryta iš gerbiamų profesorių, direktorių ir patarėjų, konstatuodama, kad MSĮ nėra antikonstitucinis. Gal ši grupė, įtakojama ŠMM, visa tai daro specialiai, gal čia ne kompetencijos stoka“, — klausia V. Gedvilas.
Tenka tik apgailestauti, o tuo pačiu ir priminti gerbiamiems ponams, kad KT sprendimai konstatuoja, kad „KT nutarimų, kitų baigiamųjų aktų aiškinimo instituto paskirtis — plačiau ir išsamiau atskleisti atitinkamų KT nutarimo, kito baigiamojo akto nuostatų turinį, prasmę, jeigu to reikia, kad būtų užtikrintas deramas to KT nutarimo, kito baigiamojo akto vykdymas, kad tuo KT nutarimu, kitu baigiamuoju aktu būtų vadovaujamasi“.
„Darbo grupei derėtų žinoti, kad KT nutarimai yra vientisi ir aiškinami nekeičiant jų turinio. KT sprendimai privalomi visoms valdžios institucijoms, neišskiriant nei ŠMM, nei pačio Ministro pirmininko. Demokratinėje valstybėje bet kuris pareigūnas gali pareikšti savo nuomonę, išsakyti savo mintis, pastabas dėl skubotai sukurptų įstatymų, kurie gina tam tikrų visuomenės sluoksnių ar klanų interesus. Todėl Seimo nariai bus priversti eilinį kartą kreiptis į KT dėl MSĮ konstitucingumo“, — sako V. Gedvilas.
Vydas Gedvilas yra Darbo partijos narys
