Įsivaizduokime, jaunuolis baigia mokyklą, atradęs savo pašaukimą, įgyja profesiją. Greitai susiranda socialiai ir finansiškai aprūpintą darbo vietą, ilgai ir laimingai gyvena. Idealus scenarijus, kurio linkime kiekvieno žmogaus gyvenimo startui. Deja, šiuo metu Europoje daugiau kaip 5 milijonai jaunuolių yra suklupę kažkuriame šio idealaus scenarijaus žingsnyje. Tai reiškia, kad beveik kas ketvirtas jaunas europietis neturi išsilavinimo, darbo, socialinių garantijų, finansiškai garantuotos ateities. Jie atsiduria visuomenės santvarkos pakraštyje. Galimybę pragyventi dažnai mato socialinių tarnybų teikiamoje pagalboje. Nedirbdami, nemoka mokesčių. Tokiu būdu tampa dviguba našta šalies biudžetui, o svarbiausia, praranda orios ir užtikrintos ateities galimybes. Europos Sąjunga (ES), suprasdama, kad jaunų žmonių nedarbas šiandien reiškia valstybių gerovės nuosmukį rytoj, imasi labai ryžtingai veikti. Pradėta įgyvendinti jaunimo garantijų iniciatyva, kuri traktuojama kaip investicija į visos Europos ateitį. Šia iniciatyva siekiama užtikrinti kiekvienam jaunuoliui galimybę keturis mėnesius po mokyklos baigimo ar darbo netekimo gauti arba kokybišką darbo pasiūlymą, arba perspektyvą toliau mokytis, arba vietą atlikti gamybinę praktiką ar stažuotę. Naujajame ES biudžete 2014 - 2020 metams tam skirta net 6 milijardai eurų.
Nors praeitais metais jaunimo nedarbas pasiekė rekordines aukštumas, tačiau žvelgiant į naujausius Eurostato duomenis matyti, kad per pastaruosius vienuolika mėnesių jis nuolat mažėjo ir šiuo metu siekia 21,7 procento. Tuo tarpu bendras nedarbo lygis mažėjo dvigubai lėčiau nors vis dar yra perpus žemesnis, nei jaunimo nedarbas.
Labai norėčiau pasidžiaugti Lietuvos pažanga. Mums pavyko beveik dvigubai sumažinti rekordinį jaunimo nedarbo lygį nuo 35,7 procentų 2010 metais iki atitinkančio ES vidurkį. Tiesa, pastaraisiais mėnesiais jaunimo nedarbo rodiklis šiek tiek padidėjo, matyt, dėl darbo pradėjusių ieškoti absolventų, tačiau bendroji tendencija yra ta, kad Lietuvoje jaunimo nedarbo lygis išlieka pakankamai stabilus. Stabilumas dažniausiai yra geras ženklas, tačiau šioje situacijoje reikia imtis dar daugiau ir dar efektyvesnių veiksmų, kad jaunimo nedarbo kreivė imtų ir toliau leistis žemyn.
Resursų tam turime. Lietuvoje jaunimo garantijų iniciatyvai septyniems metams numatoma skirti virš 602 milijonų litų, iš jų – 361,4 milijonai – ES biudžeto lėšos. Baigiamas įgyvendinti bandomasis jaunimo garantijų projektas aštuoniose šalies savivaldybėse. Du šimtai darbo neturinčių jaunuolių buvo motyvuojami ir rengiami darbo rinkai. Tai - visos ES pilotinis projektas, kurio patirtis bus panaudota ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse.
Esame viena iš šalių, laiku parengusių jaunimo užimtumo garantijų įgyvendinimo planą. Dabar svarbu kuo greičiau pereiti nuo pasiruošimo prie realių darbų. Atsakomybė čia tenka keturioms susijusioms ministerijoms, darbo biržoms, mokymo įstaigoms, socialiniams partneriams ir jaunimo organizacijoms. Meškerė jiems įteikta, liko pagauti žuvį. Nuo to, kaip šios organizacijos mobilizuos savo pajėgas, kaip sėkmingai sugebės bendradarbiauti įgyvendinant nusibrėžtus tikslus, priklausys, ar jaunimo garantijų iniciatyvai bus rasta dar papildomų lėšų 2016 m. peržiūrint ES biudžetą.
Nepamirškime ir to, kad apmokytas, motyvuotas ir žengti pirmus žingsnius darbo rinkoje pasiruošęs jaunuolis, gali tiesiog nerasti darbo vietos. Tuomet milžiniškos investicijos, apie kurias kalbėjome, tiesiog neveiksmingos. Privalu gerinti darbo ir verslo sąlygas. Jauniems žmonėms turi būti prieinamas kokybiškas darbas, kur būtų gerbiamos jų teisės, užtikrinamas normalus atlyginimas ir profesinės karjeros galimybės. Taip pat svarbus ir verslumo skatinimas. Įsteigęs įmonę, jaunuolis sukuria darbo vietą, pragyvenimą sau, o gal ir keliems kitiems. Tik čia vėlgi reikia mažinti bereikalingaą administracinę ir biurokratinę naštą , didinti valstybės paramą savarankiškai dirbantiesiems ir mažoms bei vidutinėms įmonėms. Tokiose įmonėse dirba net 66,5 procentų visų ES darbuotojų.
Europos Parlamente su kolegomis daug ir atsakingai analizuojame jaunimo nedarbo problemą. Rugsėjo viduryje vykusiame plenariniame Parlamento posėdyje vėl apie tai kalbėjome. Visų europarlamentarų pasisakymus lydėjo vienas leitmotyvas: jaunimo nedarbo mažinimas turi tapti konkrečiu Europos semestro tikslu, o šios veiklos priemonės privalo būti įtrauktos į šalims skirtas rekomendacijas ir nacionalines reformų programas. Taip pat paprašėme Komisiją parengti teisės aktą, kuris nustatytų minimalius Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo standartus, užtikrinančius pameistrystės kokybę, galimybę naudotis įdarbinimo paslaugomis ir deramą jaunimo darbo užmokestį.
Europos Komisijos atsakingi pareigūnai gavo pylos, kad nepakankamai operatyviai reaguoja į darbo rinkos pokyčius, kad per mažai gelbsti šalims narėms, atsižvelgiant į realijas, koreguoti nacionalinius jaunimo garantijų įgyvendinimo planus. Savo pasisakymo metu pateikiau siūlymą atidžiai stebėti nacionalinių planų įgyvendinimą, nes tik žinant realią padėtį galima žengti tolesnius efektyvius ir prasmingus žingsnius.
ES jau paklojo politinį ir finansinį pagrindą tam, kad jaunimo garantijų iniciatyva būtų įgyvendinta. Laikas šalims narėms parodyti, kaip jos, pasinaudodamos visais turimais resursais, gali sukurti jaunimui palankesnę darbo rinką. Nuoširdžiai tikiuosi, kad Lietuvai pavyks, nes esu tvirtai įsitikinusi, kad šiandien remdami jaunimą kuriame užtikrintą rytojų savo šaliai ir visai Europai.
Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė
