Prezidentas Valdas Adamkus šiandien Seimui pateikė daugiausiai vietų parlamente iškovojusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderio Andriaus Kubiliaus kandidatūrą į ministrus pirmininkus. Seime A. Kubilius prašė parlamentarų supratingumo ir gynė koalicijos rengiamą antikrizinį planą.
Prezidentas iš A. Kubiliaus tikisi ryžtingumo
„Naujojo Seimo rinkimai parodė, kad mūsų piliečiai labiausiai pasitiki politine jėga, vadovaujama Andriaus Kubiliaus. Palyginti greitos ir dalykiškos derybos bei susitarimas dėl valdančiosios koalicijos sudarymo suteikia vilčių tikėtis ir tokio pat efektyvaus jo vadovaujamos Vyriausybės darbo“, – pradėjo kalbą prezidentas.
Anot šalies vadovo, prieš dešimt metų ministrų kabinetui vadovavęs Andrius Kubilius atsiskleidė kaip ryžtingas politikas ir nemažai prisidėjo prie ūkio stabilizavimo Rusijos finansinės krizės ir sudėtingos Lietuvos situacijos metu. V. Adamkus pabrėžė, kad tokios pat ryžtingos ir dalykiškos veiklos Lietuvai reikia šiandien.
Pasak prezidento, reikės kovoti ne tik su ekonominėmis problemomis, bet ir su įsisenėjusiais rūpesčiais – neatliktomis būtinomis pertvarkomis. „Lietuva jau daug yra prisiklausiusi tuščių kalbų apie reformų būtinybę“, – kalbėjo V. Adamkus.
Prezidentas iš A. Kubiliaus sakė besitikintis ryžtingų veiksmų ir naujoviškų sprendimų. Vienas pirmųjų iš jų – kitų metų biudžeto sudarymas. „Lietuvos ūkiui teks atremti du iššūkius: išlaikyti valstybės finansų stabilumą ir kartu – taikomas priemones susieti su viešojo sektoriaus reformomis. Protingai suformuotas biudžetas leistų tai padaryti ir kartu taptų geru ženklu investuotojams“, – sakė šalies vadovas pridurdamas, kad biudžeto išlaidų ribojimas ir mokesčių sistemos pakeitimai negali prieštarauti ar kenkti politiniams šalies prioritetams. „Privalome veikti ryžtingai, tačiau prieš tai gerai pasvėrę kiekvieno siūlymo pasekmes“, – sakė jis.
„Ligšiolinė Andriaus Kubiliaus veikla, jo profesinės ir žmogiškosios savybės leidžia tikėtis sąžiningo ir efektyvaus vadovavimo būsimajai Vyriausybei. Kaip šalies vadovas, kuriam teko dirbti su premjeru Andriumi Kubiliumi, tikiu ir pasitikiu šiuo politiku, ir prašau Seimą pritarti jo kandidatūrai į ministro pirmininko postą“, – kalbą baigė šalies prezidentas.
A. Kubilius – Lietuvos B. Obama?
Konservatorių lyderis dėkojo prezidentui už jo pasakytus žodžius, sukeliančius didesnį atsakomybės jausmą.
Pasak A. Kubiliaus, prieš devynerius metus jis lygiai taip pat stovėjo Seimo tribūnoje ir bandė įtikinti kolegas, jog būtina imtis atitinkamų veiksmų ir reformų. Kandidatas į premjerus teigė, jog į tą pačią upę neįmanoma įbristi du kartus, tačiau panašu, jog dabartinė situacija Lietuvoje labai primena ankstesniąją.
Kandidatas į ministro pirmininko postą išreiškė viltį, jog lietuviai sugebės pasakyti „taip“ permainoms, kaip tą padarė naująjį prezidentą išsirinkę amerikiečiai. „Taip, mes galime įveikti ekonominį sunkmetį, apsivalyti <..> ir eiti permainų keliu“, – sakė A. Kubilius. Jis taip pat vylėsi, jog opozicija paseks kandidato į JAV prezidentus Johno McCaino pavyzdžiu ir pamiršusi rinkimų kovą paragins padėti naujajai valdžiai įveikti krizę.
Dabartinę situaciją finansų sektoriuje A. Kubilius palygino su žiema. Pasak jo, žiemos reikia bijoti tuomet, kai nėra jai pasiruošta. Kandidatas į premjerus teigė, jog Gedimino Kirkilo vadovaujama Vyriausybė ilgą laiką neigė, jog artėja žiema, todėl naujajai koalicijai tenka ruoštis žiemai tada, kai ji jau atėjo.
A. Kubilius klausė: „Ar mes gelbėsimės po vieną, ar darysime tai visi kartu?“. Konservatorių pirmininkas pridūrė, jog pagal naujosios koalicijos programą tik kartu mes pajėgsime įveikti krizę. Vyriausybė neturėtų palikti savo piliečių be veiklos ir perspektyvų.
A. Kubilius kreipėsi ir į Seimo narius, sakydamas, jog ankstesnė karta Lietuvai davė nepriklausomybę, todėl atėjo metas pamąstyti, ką mūsų karta duos Lietuvai ir būsimajai kartai, kad po kurio laiko galėtume drąsiai pasakyti „padarėme, ką galėjome“.
Apie krizę
Atsakinėdamas į parlamentarų klausimus A. Kubilius sakė, kad tos priemonės, kurias siūlo Permainų koalicija, dabar yra būtinos – esą jei nieko nebus imtasi artimiausiu metu, po dešimties ar dvidešimties metų krizė Lietuvoje būtų žymiai didesnė.
„Jeigu nebūtų įvykę to, kas įvyko per kelis mėnesius, aš tikriausiai ir dabar raginčiau mažinti mokesčius ir turėti didelį deficitą. Bet dabar tokios deficito galimybės yra nulinės. Šitomis aplinkybėmis nėra jokių kitų išeičių kaip tiktai drastiškai mažinti deficitą ir didinti mokesčius“, – sakė A. Kubilius.
„Mes rinkimų metu labai aiškiai sakėme, kad Lietuvoje reikia atkurti mokesčių sistemos solidarumą, o išimtys ir lengvatos turi būti naikinamos. Ir rinkėjai pasirinko“, – savo krizės įveikimo programą gynė būsimasis premjeras.
A. Kubilius teigė, kad lengvų atsakymų, kaip išgelbėti šalį iš krizės, nėra. Tuo labiau kad Lietuvoje yra dvi krizės – vidinė ir pasaulinė. Panašu, kad nuo pasaulinės krizės tikriausiai neišsigelbėsime. „Pasaulinės krizės poveikį sunku prognozuoti, vaistų nuo jos irgi nėra“, – kalbėjo konservatorius.
Tačiau bandysime kovoti su vidine Lietuvos krize. Kandidatas į ministrus pirmininkus teigė, kad kitų metų Lietuvos finansinė situacija bus didelis iššūkis šitam stabilumui. „Prognozuojame, kad ekonomikos augimas bus mažesnis, nei dabar prognozuoja Vyriausybė. Tai reiškia, kad išlaidos turi būti mažinamos.“
Didelis biudžeto deficitas yra vienas didžiausių pavojų Lietuvai, sakė A. Kubilius. Todėl vienas svarbiausių žingsnių turi būti jo mažinimas.
Vienas iš instrumentų, kaip padėti verslui – gyventojų pajamų mokesčio mažinimas keliais procentais. Kandidatas teigė, kad verslas taip pat mano, kad šis veiksmas yra tai, kas jiems labiausiai gali šiomis sąlygomis padėti atsilaikyti. „Verslo negąsdina tiek daug PVM didinimas. Pelno mokesčio dydis irgi nelabai gąsdina. Gyventojų pajamų mokesčio mažinimas yra tas instrumentas, kuris jiems gali padėti išsilaikyti“, – kalbėjo jis.
Būsimasis premjeras sakėsi sieksiąs, kad krizės laikotarpiu būtų bandoma apsaugoti pažeidžiamiausius sluoksnius, „bet reikia baigti su ta praktika, kai su socialinio jautrumo šūkiu yra pasirūpinama ne tik tais, kuriems tokia parama reikalinga, bet ir tais, kurie uždirba po dešimt ar dvidešimt tūkstančių.“ Anot A. Kubiliaus, sumažinus ir panaikinus PVM lengvatas, į valstybės biudžetą sukaupti pinigai gali būti panaudoti tikslinėms subsidijoms toms grupėms, kurioms jos yra labiausiai reikalingos.
TS-LKD lyderis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje negalima imtis tokių priemonių, kurios bus naudojamos krizės pasekmėms įveikti kitose Europos šalyse. Socialdemokratei Irenai Šiaulienei pateikus Didžiosios Britanijos pavyzdį, kuri, užuot didinusi PVM, jį mažina, A. Kubilius atsakė, kad negalima imti tik vieną pusę ir lyginti dviejų skirtingų valstybių. Pasak jo, Didžioji Britanija mažina PVM, tačiau didina beveik visus kitus mokesčius. „Už krizės įveikimą mokės mokesčių mokėtojai, kuriems žadama šešeri skurdo metai“, – apie D. Britaniją kalbėjo Permainų koalicijos vadovas. Be to, Lietuva neturi tokių didelių rezervų kaip ji. „Paimti tik vieną aspektą ir nesigilinti į mūsų šalių skirtumus nėra tai, ką būtų galima pavadinti gera ekonomine logika“, – I. Šiaulienei atkirto A. Kubilius.
Apie žemės ūkį
Kalbėdamas apie žemdirbių įtraukimą į socialinio draudimo sistemą TS-LKD lyderis pabrėžė, kad tai bus daroma palaipsniui. Tačiau tą daryti yra būtina – nes po kurio laiko žemdirbiai pasijus apgauti, kad valstybė nepasirūpino jų saugia ateitimi.
A. Kubilius teigė, kad lėšos žemės ūkiui iš tikrųjų bus mažinamos, „bet ne taip, kaip yra gąsdinama“. Jis pabrėžė, kad mažinimas nepalies tiesioginių išmokų. „Čia nėra kokia nors didelė problema – kitose srityse mažiname žymiai labiau.“
Anot jo, naujoji Vyriausybė nekeitė tų skaičių išmokoms žemės ūkiui, kurie buvo suplanuoti nueinančios valdžios. „Jeigu buvo tinkamai suplanuota, mes to neliečiam, o jei netinkamai – mes dar turėsime laiko tam apsvarstyti“, – sakė jis.
Apie santykius su Rusija
Paklaustas apie Lietuvos santykius su Rusija, A. Kubilius teigė, kad lietuviai iš savo istorinės patirties žino, kaip svarbu yra su ja palaikyti gerus santykius, „nes jei tokių nėra, mes nukenčiame“. Kandidatas pabrėžė, kad tarpusavio santykiai visų pirma priklauso nuo Rusijos – kaip ji elgsis ir kuria kryptimi judės, o tada nuo Europos Sąjungos ir JAV. „Tik principinga ES ir JAV politika gali padėti Rusijai nedaryti ir nekartoti tų klaidų, kurias ji daro, ir palengva išlipti iš to laikotarpio, kuriame ji dabar yra ir kur demokratijos nėra labai daug“, – kalbėjo A. Kubilius.
Apie Guggenheimą
A. Kubilius skeptiškai vertina idėją Vilniuje statyti daugiafunkcinį kultūros centrą, kuriame įsikurtų Ermitažo-Guggenheimo muziejus bei Jono Meko vizualinių menų centras. Jis teigė tokiame projekte įžvelgiantis ir pliusų, ir minusų, tačiau ekonominės krizės laikotarpiu kažin ar būtų išmintinga pradėti tokio centro statybą.
„Man rūpėtų, kad neliktų nuskriausti regionų, miestų ir miestelių kultūros centrai imantis realizuoti dar vieną stambų, nors tarptautine prasme ir įdomų bei vertingą projektą“, – sakė A. Kubilius.
Primindamas ir Valdovų rūmų atstatymo istoriją, jis teigė manantis, kad „reikia atiduoti skolą miestams ir miesteliams. Ne vien Vilnius yra visa Lietuva”.
Kandidato biografija
Andrius Kubilius gimė 1956 m. gruodžio 8 d. Vilniuje. 1974 m. baigė Vilniaus 22-ąją vidurinę mokyklą (dabar – Mikalojaus Daukšos vidurinė mokykla). Tais pačiais metais įstojo į Vilniaus valstybinio universiteto (VVU, dabar – Vilniaus universitetas (VU) Fizikos fakultetą ir 1979 m. įgijo fiziko specialybę. 1981–1984 m. studijavo VVU aspirantūroje.
1988 m. įsitraukė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą. 1990–1992 m. buvo Sąjūdžio atsakinguoju sekretoriumi. 1992–1996 m. – VI Seimo narys, išrinktas pagal Sąjūdžio koalicijos sąrašą. Seime dirbo Gamtos apsaugos komitete. 1996–2000 m. – VII Seimo narys, išrinktas pagal Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) sąrašą. Seime 1997–1999 m. buvo Europos reikalų komiteto pirmininku, 1996–1999 m. dirbo Teisės ir teisėtvarkos komitete. 1996–1999 m. – Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas. 1999–2000 m. – dešimtosios (XXXI) Vyriausybės ministras pirmininkas. 2000–2004 m. – VIII Seimo narys, išrinktas pagal Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) sąrašą. Dirbo Seimo Biudžeto ir finansų bei Europos reikalų komitetuose.
2004–2008 metų – IX Seimo narys. Patvirtinus Seimo pirmininko pavaduotoju, vadovavo Europos reikalų komitetui, opozicijos lyderis.
Indrė Bungardaitė, Vitalija Kolisova
Apie tai – LNK žinių videoreportaže.
