Europos Sąjunga privalo siekti, kad susitarimas dėl ugnies nutraukimo Gruzijoje būtų pilnai įgyvendintas, pareiškė prezidentas Valdas Adamkus. Rugpjūčio viduryje Prancūzijos ir Rusijos prezidentų pasiektas susitarimas numato visišką Rusijos karinių pajėgų išvedimą iš Gruzijos regionų - Pietų Osetijos ir Abchazijos.
Penktadienį kalbėdamas telefonu su Estijos prezidentu Toomasu Hendriku Ilvesu, V.Adamkus atkreipė dėmesį, kad iki šiol pastebimas tik nedidelis Rusijos karinių pajėgų atitraukimas iš vadinamų „buferinių“ zonų Gruzijoje, o Abchazijoje ir Pietų Osetijoje vis dar yra daug daugiau Rusijos kariškių, nei jų buvo iki konflikto pradžios šių metų rugpjūčio mėnesį.
„Mes labai vertiname Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy pastangas ir rugpjūčio 12 dieną pasiektą susitarimą, pagal kurį visos karinės pajėgos turi būti atitrauktos į pozicijas, kurias užėmė iki konflikto pradžios rugpjūčio 7 dieną. Tai reiškia, kad Gruzijos teritorijoje - Abchazijoje ir Pietų Osetijoje - gali likti maždaug tris tūkstančiai taikdarių. Deja, iki šiol Gruzijoje tebėra dislokuota apie 7800 Rusijos kareivių“, - pabrėžė Lietuvos vadovas.
Jo nuomone, Europos Sąjunga turi ir toliau principingai siekti, kad rugpjūčio 12 dieną pasiektas šešių punktų susitarimas dėl ugnies nutraukimo būtų įgyvendintas.
„Neeiliniame ES vadovų susitikime rugsėjo 1 dieną mes sutarėme, kad sieksime pilno N.Sarkozy ir D.Medvedevo (Rusijos prezidento-BNS) šešių punktų plano įgyvendinimo. Tokiai pozicijai pritarė visi ES vadovai, tačiau susitarimas nėra vykdomas“, - pabrėžė V.Adamkus.
„Esu įsitikinęs, kad neturime leistis paklaidinami interpretacijomis ir privalome siekti Europos vadovų duotų įsipareigojimų įgyvendinimo. Tik pilnai įvykdžius šiuos įsipareigojimus, galėsime pradėti galvoti apie ES ir Rusijos santykių ateitį“, - sakė prezidentas V.Adamkus.
Kitą savaitę Briuselyje susirinkę ES šalių lyderiai aptars situaciją Gruzijoje, kaip Rusija laikosi minėto susitarimo dėl ugnies nutraukimo, taip pat spręs, ar atnaujinti ES ir Rusijos derybas dėl strateginės partnerystės sutarties.
Premjeras Gediminas Kirkilas ir diplomatai yra pareiškė, kad šios derybos gali būti atnaujintos tik po to, kai Rusija patrauks savo karines pajėgas iš Abchazijos ir Pietų Osetijos.
Birželio pabaigoje prasidėjusios ES ir Rusijos strateginės partnerystės derybos buvo sustabdytos po rugsėjo 1 dieną įvykusios EVT. Priimtoje deklaracijoje teigiama, jog derybos bus sustabdytos, kol bus įvykdytas reikalavimas, kad Gruzijoje teritorijoje esančios Rusijos karinės pajėgos grįžtų ten, kur buvo iki prasidedant Rusijos ir Gruzijos karui. Iki karo pradžios Pietų Osetijoje ir Abchazijoje Rusijos karių nebuvo.
Iki šio penktadienio Rusija turėjo patraukti savo karius iš saugumo zonų aplink Pietų Osetiją ir Abchaziją, o kontrolę šiose teritorijoje perims ES stebėtojai. Teigiama, kad rusų pajėgos jau atsitraukė iš saugumo zonų, tačiau jos tebėra minėtuose separatistiniuose regionuose.
Prieš ES šalių vadovų susitikimą ES ir Rusijos derybų atnaujinimo klausimą apsvarstys pirmadienį Briuselyje posėdžiausiantys UR ministrai.
Gruzija ir Rusija jau daugiau nei dešimtmetį nesutaria dėl Gruzijai priklausančių separatistinių teritorijų - Pietų Osetijos ir Abchazijos - kontrolės. Rusija taip pat priešinasi Gruzijos siekiui tapti NATO nare. Šis konfliktas kulminaciją pasiekė rugpjūčio pradžioje, kai Pietų Osetijoje prasidėjo kariniai veiksmai, kurie netrukus apėmė ir kitus Gruzijos regionus. Pietų Osetija ir Abchazija pasiskelbė nepriklausomomis, tačiau jų nepriklausomybę pripažino tik Rusija ir Nikaragva.
Lietuva remia demokratinius pokyčius Gruzijoje ir jos euroatlantinę integraciją bei teritorinį vientisumą.
