Su valstybiniu vizitu Estijoje viešintis prezidentas Valdas Adamkus antradienį apsilankė Talino universitete, kur iškilmingos ceremonijos metu jam buvo suteiktas garbės daktaro vardas.
Lietuvos vadovas taip pat skaitė paskaitą studentams tema „Baltijos valstybės kintančioje Europoje. Naujas mūsų vaidmuo ir atsakomybė“.
Lietuvos vadovas pažymėjo, kad Baltijos šalių bendradarbiavimas – tai vertybė, kurią metai iš metų visos trys valstybės kuria nuosekliu ir kruopščiu darbu. Prezidentas atkreipė dėmesį, kad nors šalys neturi bendros šimtametės istorijos, tačiau bendri XX amžiaus išbandymai suartino šias valstybes.
„Tai puikiai iliustruoja ir sutampantys reikšmingi Estijos, Latvijos ir Lietuvos valstybių jubiliejai: šiemet ne tik švenčiame nepriklausomybės 90-mečius, bet ir mūsų žmonių laisvės judėjimų - Lietuvos Sąjūdžio ir Estijos bei Latvijos Laisvės frontų – 20 metų sukaktis“, - sakė valstybės vadovas.
Prezidentas V. Adamkus pabrėžė, kad pastaruosius du dešimtmečius trys Baltijos kaimynės neišvengė daugeliui valstybių būdingos tarpusavio konkurencijos vardan pažangos, tačiau šiandien Lietuva, Latvija ir Estija gali pagrįstai didžiuotis XXI amžiuje vienijančia sėkme, veržlumu ir ambicijomis.
V. Adamkus taip pat atkreipė dėmesį, kad Baltijos valstybių solidarumas šiandien taip pat būtinas, kad Lietuvos stojimo į ES sutartyje duotas įsipareigojimas iki 2009 metų pabaigos uždaryti Ignalinos AE netaptų viso regiono ekonominės ir ekologinės krizės priežastimi.
„Priklausomybė nuo vienintelio išorinio dujų tiekėjo, energijos tiekimo patikimumas ir smarkiai padidėjęs aplinką teršiančių išteklių naudojimas – tai tik vienos iš svarbiausių galimos krizės priežasčių“, - sakė Lietuvos vadovas.
Kalbėdamas apie Baltijos jūros regioną Prezidentas V. Adamkus pabrėžė, kad uždarai Baltijos jūrai didelį pavojų kelia planuojami milžiniško masto infrastruktūros projektai kaip Šiaurės dujotiekis ir itin sparčiai augantis naftos transportavimas tanklaiviais.
„Negalime leisti, kad Baltijos jūra taptų „naujuoju Bosforu“, - sakė valstybės vadovas.
Lietuvos Prezidentas pažymėjo, kad rinkų globalizacija ir jų tarpusavio priklausomybė rodo būtinybę integruoti transporto sistemas regionuose ir tarp regionų. Prezidento nuomone, Via Baltica ir Rail Baltica projektai negali likti vien gražiais Baltijos valstybių bendradarbiavimo simboliais.
Apžvelgdamas Europos Sąjungai kylančius iššūkius, valstybės vadovas pabrėžė ES atsakomybę už savo kaimynus.
„Neabejoju, kad lygiavertis dėmesys kaimynėms Europos Rytuose yra ypač reikalingas. Ukraina, Baltarusija, Moldova, Pietų Kaukazo tautos – ištisus šimtmečius buvo ir yra sudedamoji Europos istorijos ir tapatybės dalis. Noras nustatyti Europos Sąjungos ribas – tai istorijos stabdymas“, - sakė Lietuvos vadovas, ragindamas stiprinti ir vienyti Baltijos valstybių pastangas Rytų Europoje, dalytis transformacijos patirtimi ir eurointegracijos žiniomis su kaimyninių šalių žmonėmis.
Rytoj, antrąją vizito dieną, valstybės vadovas lankysis NATO kibernetinės gynybos centre ir Talino technikos universiteto inovacijų parke. V.Adamkus taip pat dalyvaus apskritojo stalo diskusijoje „Mokslo technologijų parkai – inovacijų centrai: Lietuvos ir Estijos patirtis“ bei susitiks su Estijos lietuvių bendruomene.
Okupacijos muziejuje Lietuvos Prezidentas dalyvaus parodos „Smurto kronika“, skirtos 1941 metų birželio trėmimų 65-osioms metinėms atminti, atidaryme.
„Balsas.lt“ rašė, jog V. Adamkui penktadienį Vilniuje buvo suteiktas ir Lietuvos olimpinės akademijos akademiko vardas.
Titulas suteiktas už ilgametį ir aktyvų dalyvavimą olimpiniame sąjūdyje, jo idėjų skleidimą.
„Šį vardą priimu ne tik kaip ženklą, kuris jaunajai kartai ir visiems šalies gyventojams primintų ir įprasmintų sporto svarbą. Garbingas akademiko vardas - tai įpareigojimas, priminimas ir paskata dar aktyviau prisidėti prie olimpinio judėjimo idealų sklaidos, siekis įtvirtinti olimpines vertybes mūsų šalyje ir tarptautinėje bendruomenėje“, – ceremonijoje kalbėjo V.Adamkus.
