Kitų metų miesto biudžetas – varganas. Skolintis iš bankų nevalia, nes skolinimosi limitas seniai išnaudotas. Yra išeitis – uždaryti ar sujungti mokyklas, atleisti sargus ir valytojas, centralizuoti buhalteriją, sumažinti administraciją, padidinti mokesčius už lopšelius-darželius, neformaliojo ugdymo paslaugas teikiančias muzikos, dailės ir sporto mokyklas, pirkti pigesnę elektros energiją. O gal savivaldybei derėtų pradėti taupyti nuo savęs pačios?
Panašu, kad politikai finansinę naštą numes miestiečiams ant pečių. Išgelbėti nuo bankroto gali tik griežtos taupymo priemonės. 2012 m. išlaidas teks sumažinti 19 mln., dar kitąmet – net 29 mln. litų.
Žinojo, bet delsė
Pasirinkusi nepriklausomą elektros energijos tiekėją, savivaldybė per metus ketina sutaupyti apie milijoną litų. Nuo lapkričio pirmosios Šiaulių miesto savivaldybė skelbs konkursą dėl centralizuoto elektros energijos tiekimo švietimo, sporto ir kultūros įstaigoms. Ji jau spėjo pasigirti, kiek sutaupys, bet kodėl to nepadarė tada, kai buvo liberalizuota rinka ir didieji elektros energijos vartotojai galėjo laisvai rinktis, iš ko pirkti elektrą?
2009 m. gruodžio 21 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas, kuriame buvo numatyta, kad reguliuojamos elektros energijos kainos nebus taikomos verslo klientų objektams, kurių leistinoji naudoti galia 2009 m. liepos 31 d. (arba vėliau) buvo lygi arba didesnė nei 400 kW, tada reguliuojamos elektros energijos kainos būtų nebetaikytos nuo 2010 m. sausio 1 d.
Savivaldybė tai žinojo, bet delsė. Juk AB „LESTO“, iš kurios ji perka elektrą, yra tik Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatorius, kurio viena pagrindinių funkcijų – elektros persiuntimas vartotojams skirstymo tinklais. Kitaip sakant, tai „fura“, kuri tik perveža krovinį iš vienos vietos į kitą. Savivaldybė jau prieš porą metų turėjo galimybę pasirinkti, iš ko tą „krovinį“ pigiau pirkti.
Įvertinti, kiek savivaldybė galėjo per tą laiką sutaupyti, sunku, bet paskaičiuoti galima, juk pasirinkusi nepriklausomą elektros energijos tiekėją ji per metus ketina sutaupyti apie milijoną litų ar net daugiau.
Saugos centralizuotai?
Itin sumažėjus mokinių, per kitus dvejus metus planuojama uždaryti po tris mokyklas kasmet, mažinti administracijos darbuotojų, centralizuotai pirkti sargų paslaugas.
Biudžetinėse įstaigose dirba 329 sargai, kuriems per metus išlaikyti reikia 5,1 mln. litų. Anot Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Viktoro Strups, lopšelis-darželis per mėnesį trijų sargų atlyginimams išleidžia beveik 5 tūkst. litų. Jeigu būtų įdiegta apsaugos sistema, tiek tektų mokėti per metus, vadinasi, teoriškai paslauga atpigtų 12 kartų. Jei būtų atsisakyta sargų paslaugų, būtų pasitelkta centralizuota saugos sistema.
Rytą šluostys ašaras?
Pakalbintas saugos firmos atstovas mano, kad ekonominė sargų atsisakymo nauda būtų: „Nebėra sargo, lieka elektroninė saugos sistema. Jai įsijungus važiuotume, žiūrėtume, kur koks langas išdaužtas ar durys išlaužtos.“ Anot atstovo, kiltų vienintelė problema – būtų saugomas tik patalpų vidus, o šalia lauko teritorijos turėtų stovėti ekipažas. Arba tas pats sargas.
Aišku, galima ugdymo įstaigas aptverti dviejų metrų tvora, kuri taip pat būtų investicija, bet kas tam skirs lėšų, jei planuojama taupyti? Mokyklos ir darželiai daugiausia stovi apsupti gyvenamųjų namų. Pastačius tvorą, šių įstaigų teritorijose nebevaikščiotų kelią namo norintys sutrumpinti ar savo augintinių pavedžioti išėję žmonės, todėl nebereikėtų saugoti lauko inventoriaus, o įvykus vagystei ar vandalizmo aktui – rytą braukti ašarų.
Tiesa, yra išeitis – brangios vaizdo kameros. Pastarųjų reikėtų prie pastato tikrai ne po vieną – mažiausiai keturių. „Kiekvienas namas turi keturis kampus, o ugdymo įstaigos – net daugiau. Yra visokių užkaborių, kuriems stebėti taip pat reikėtų kamerų, – sako saugos tarnybos atstovas. – Kita vertus, kas stebės visus kamerų transliuojamus vaizdus? Paskaičiuokite, kiek mieste yra ugdymo įstaigų – lopšelių-darželių, mokyklų. Reikėtų kelių žmonių, kad jie galėtų stebėti kamerų transliuojamą medžiagą ir teritoriją apsaugoti 100 proc. Nežinau, kuri saugos tarnyba apsiimtų tai daryti.“
Signalizacija suveikė dėl gamtinių dalykų
Salduvės progimnazija saugos tarnybos paslaugomis naudojasi nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio. Anot atokiau nuo centro ir judrių gatvių įsikūrusios progimnazijos direktorės Natalijos Kaunickienės, anksčiau mokykla keturiem sargam atlyginimams per mėnesį išleisdavo per 3 tūkst. litų. „Atsisakius naktinių sargų, per trejus metus teko išsipirkti saugos tarnybos sumontuotą įrangą. Per mėnesį tai atsieidavo truputį daugiau nei 1000 litų. Nuo šių metų rugsėjo kas mėnesį mokame jau tik už paslaugą – po 180 litų“, – sako direktorė.
Paklausta, ar per trejus metus nė karto nepasigailėta, kad mokykloje nėra sargo, N. Kaunickienė sako, jog keletą kartų signalizacija buvo įsijungusi, bet tik dėl gamtinių dalykų. „Gal vėjas, gal ledas prišalęs sujudino langą, gal koks rupūžokas praropojo“, – juokiasi ji.
Juodasis sąrašas
Savivaldybės administracija paskaičiavo, kad tikslinga būtų atsisakyti ir valytojų etatų, o šią paslaugą pirkti centralizuotai. Miesto biudžetinėse įstaigose dirba apie 150 buhalterių ir apskaitininkių. Apskaitos paslaugas teikiant centralizuotai, šių pakaktų tik trečdalio. Vis dėlto šią savaitę mažinti buhalterių atsisakyta.
Anot vienos iš miesto mokyklų direktorių, atsisakyti nuolatinių valytojų – labai blogai. „Tai mūsų žmonės, gerai dirbantys savo darbą, puikiai pažįstantys vaikus, – teigia ji. – Samdytos įmonės darbininkai tik atliks savo darbą ir išeis. Kita vertus, ką aš galėčiau svetimam žmogui pasakyti? Jis nebūtų mūsų kolektyvo narys. Juk žmonės sukuria organizacijos kultūrą.“
Savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius teigia, kad jei būtų atleidžiamos valytojos ir būtų samdoma valymo paslaugas teikianti įmonė, sutartyse būtų keliama sąlyga, kad atleisti valytojai būtų priimami dirbti šioje įmonėje.
Ar tikslinga atleisti ir visus lopšelių-darželių virėjus, dar skaičiuojama. Pirmiausia nuspręsta pakelti mokestį už vaiko išlaikymą darželyje. Savivaldybė suskaičiavo, kad dabar tėvų mokami maždaug 150 litų – tik išlaidos už vaikų maitinimą, o įvertinus kitas išlaidas mokestis turėtų didėti iki 220. Pakėlus maitinimo darželiuose ir mokyklose kainą, virėjų atleisti nebereikėtų. „Jei būtų nustatyta tinkama kainodara – klientai susimokėtų visą kainą, tada virėjos būtų išlaikomos 100 proc., – teigia V. Damulevičius. – Dabar sumokama tik maisto produktų vertė, bet ne darbo, energijos resursai.“
Politikai ketino naikinti ir mokesčio lengvatas vienišiems, studijuojantiems ir karinę tarnybą atliekantiems tėvams, kurių vaikai lanko lopšelį-darželį. Tokiu būdu papildomai planuota surinkti po 20 tūkst. litų kas mėnesį.
Vakar vykusiame Šiaulų miesto tarybos posėdyje klausimas dėl mokesčio už vaiko išlaikymą savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigose nustatymo tvarkos aprašo pakeitimo nebuvo svarstytas. Lengvatos yra patvirtintos Vyriausybės sprendimu, todėl Savivaldybė neturi teisės jų keisti.
Kiek žmonių liks be darbo, kol kas skaičiuojama. „Apie tūkstančius mes nekalbame, bet kai kurias funkcijas biudžetinėse įstaigose galima nusipirkti rinkoje arba kreiptis į specialias paslaugas teikiančias įmones ir nelaikyti tų žmonių, kurie dirba ne visai efektyviai“, – sako V. Damulevičius.
Taupyti dar yra kur!
Iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikomos savivaldybės įstaigos smarkiai permoka ir už mobilųjį ryšį, o mokesčiams už komunalines paslaugas – šilumą, elektrą ir vandenį – finansavimą gauna pagal trejų metų vidurkį. V. Damulevičius sako, kad įstaigos renovuojamos, tačiau energijos išnaudoja tiek pat, kiek ir prieš renovaciją, todėl kitąmet žadama patvirtinti skatinimo taupyti taisykles.
Anot Savivaldybės administracijos direktoriaus, kiek lėšų bus už vandenį ar šilumą sutaupyta, tiek liks įstaigai ir vadovai turės teisę su kolektyvu nuspręsti, galbūt skirti atlyginimo daliai padidinti.
Lopšeliams-darželiams ir toliau keliami nerealūs taupymo planai – ketvirtadaliu sumažinti biudžetą. Anot Antaninos Ilčiukienės, lopšelio-darželio „Voveraitė“ direktorės, pačios direktorės turi žiūrėti, pačios turi taupyti: „Kitų metų finansavimas sumažės 25 proc., o tiek sutaupyti ikimokyklinėse įstaigose neįmanoma.“ Maždaug 15 proc. planuojama didinti mokesčius už būrelius.
Povilas LUNGĖ
