Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdyje vyko Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimo ir papildymo svarstymas. Patobulintas įstatymas įvestų naują sodininkų bendrijų reglamentavimą.
Nenori komercinės veiklos kaimynystėje
Kauno susivienijimo „Sodai“ atstovas Romualdas Šeštakauskas komiteto nariams piktinosi, kad naujasis įstatymas įteisina komercinę veiklą sodų bendrijose. Sodininkų atstovo teigimu, šiuo metu sodų bendrijos pačios apibrėžia, ar jos leidžia, ar neleidžia komercinę veiklą.
R. Šeštakauskas tvirtino, kad priėmus šią nuostata, jei komercinė veikla trukdys sodininkams, jiems nepavyks teismuose įrodyti savo tiesos.
„Atneš jie (verslininkai – aut. past.) į teismą dokumentus, kad atitinka triukšmo normas, visas kitas normas. Aš neįrodysiu, kad jis daro žalą. <...> Negalima taip tyčiotis iš sodininkų“, – kalbėjo sodininkų atstovas ir siūlė įstatyme neleisti komercinės veiklos sodų bendrijose.
Komiteto pirmininkė, valstietė Guoda Burokienė atsakė, kad negalima riboti komercinės veiklos ir žmonės savo sklypuose gali daryti, ką nori, jei tai atitinka įstatymus. Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Valentinas Bukauskas pastebėjo, kad juridiniai asmenys savo veiklą sodų bendrijose jau vykdo.
„Tegu turi tą nuosavybę, bet sodai skirti.. Paskaitykit kam: poilsiui, tvarkymui, daržininkystei ir reakreacijai. O dabar jūs įteisinate komercinę veiklą“, – neatlyžo R. Šeštakauskas.
Konservatorius Kęstutis Masiulis pastebėjo, kad dažnai kyla ginčai tarp kaimynų, kai vieniems nepatinka, kuo užsiima kiti.
„Bet jūs turite suprasti, kad kaimynas turi teises. Jūs reikalaujate, kad tos teisės būtų suvaržytos“, – kalbėjo konservatorius.
„Jūs Lietuvoje gyvenate ar ne Lietuvoj? Mes Konstituciją turime visiems vienodą, negalime riboti tokių dalykų“, – tvirtino G. Burokienė.
Socialdarbietė Rimantė Šalavečiūtė teigė, kad, nors sodų bendrijose esančioje žemės ūkio paskirties žemė skirta tik žemės ūkio veiklai, kai kurie sodo sklypų savininkai savivaliauja.
„Sugeba turėti automobilių servisą, keisti tepalus. O jei šalia gyvena šeima su naujagimiu...“, – kalbėjo politikė.
Visgi, R. Šalaševičiūtė pritarė komercinės veiklos įteisinimui.
„Mes siūlome, kad sodų bendrijos susirinkimuose sutartų, ką galima leisti, ko negalima leisti. Niekas neprieštarautų, kad būtų vaikų darželiai maži, kirpyklos, parduotuvėlė, skirta tos bendrijos gyventojų reikmėms“, – kalbėjo socialdarbietė.
Komiteto nariai nesutiko išbraukti komercinės veiklos leidimo ir pritarė visam įstatymo projektui. Dabar sodininkų bendrijas reglamentuojantis įstatymas keliaus į Seimo salę. Jei jam bus pritarta, naujasis reglamentavimas įsigalios nuo kitų metų.
Paliestų pusę milijono lietuvių
Viena iš įstatymo iniciatorių Asta Kubilienė liepos mėnesį kalbėdama Aplinkos apsaugos komitete teigė, kad dabartinis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, būdamas komiteto pirmininku, blokavo naujas įstatymo pataisas, tad sodininkai kreipėsi į ją.
Pasak A. Kubilienės, įstatymo pakeitimai yra būtini, nes vyriausybė yra paskyrusi 7 mln. eurų sodų bendrijų kelių remontui.
„Tačiau jie neturi teisinio pagrindo, kuriuos kelius turėtų pirma remontuoti, kuriuos turėtų kita“, – kalbėjo A. Kubilienė.
Seimo narės teigimu, įstatymas nustatytų prioritetus, kokiu būdu būtų sudėlioti prioritetai, kurie keliai turėtų būti taisomi pirmiausia.
„Jei mes šio įstatymo nepriimsime, šie milijonai nuplauks ir mes jų nepanaudosime“, – įsitikinusi įstatymo projekto rengėja.
A. Kubilienė tvirtino, kad sodininkų bendrijos yra valstybės valstybėje, su savomis taisyklėmis, tačiau, politikės teigimu, taip atsitiko būtent dėl reglamentavimo trūkumo.
Politikė atkreipė dėmesį, kad sodo sklypuose yra privačių verslų, tokių kaip remonto dirbtuvės, alaus bravorai, kurie nėra pritaikyti tokio dydžio sklypams. A. Kubilienė stebėjosi, kad savivaldybės suteikia leidimus tokioms įstaigoms. Seimo narė tvirtino, kad įstatymas reglamentuotų, kokie verslai galėtų atsirasti sodo bendrijos sklypuose.
Politikė teigė, kad didelė problema ir tai, kad anksčiau bendrijų savininkai reikalaudavo mokesčių iš ne bendrijos narių ir kreipdavosi į teismą, jei jie nesusimokėdavo. Teismas, A. Kubilienės teigimu, dažniausiai priteisdavo mokėtiną sumą.
„Tai neteisinga“, – įsitikinusi A. Kubilienė.
Naujasis įstatymas nustatytų, kad bendrijai nepriklausantys nariai, mokėtų už bendro naudojimo objektus, galėtų dalyvauti bendrijos narių susirinkimuose.
Seimo narė tuomet prašė pritarti šiam įstatymo projektui, nes, A. Kubilienės žodžiais, pusė milijono gyventojų laukia šio sprendimo. Politikės tvirtinimų, Lietuvoje yra 220 tūkst. sodo sklypų.
Aplinkos ministrui K. Mažeikai kilo klausimas, ar pati A. Kubilienė gyvena sodų bendrijoje. Politikė patvirtino, tačiau, pasak jos, Etikos ir procedūrų komisija leido jai rengti įstatymo projektą.
Nori aiškiau apibrėžti, kas nėra apibrėžta
Seimo valstiečių Astos Kubilienės ir Vidos Ačienės parengtos Sodininkų bendrijų įstatymo pataisos siekia sureguliuoti teisinius santykius tarp sodininkų bendrijų ir asmenų, kurie sodo bendrijos teritorijoje turi nuosavybės, tačiau nėra sodų bendrijų nariai.
Seimo nariai nori supaprastinti sodininkų bendrijų susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarką, kad susirinkimuose galėtų dalyvauti ir bendrijai nepriklausantys asmenys. Įstatymo pataisomis taip siekiama tobulinti teisinį reguliavimą dėl veiklos, kuria galima užsiimti mėgėjų sodo teritorijoje, dėl sandorių ar kitų veiksmų, atliekamų su sodo sklypais.
Projekto rengėjos nori užtikrinti sodų bendrijose esančių kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą ir tiesimą. Pataisose taip pats siūloma atsisakyti Sodininkų bendrijų įstatymo reguliavimo sričiai nepriskirtinų žemės sklypų ir kito nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre procedūrų reglamentavimo bei naujai projektuojamiems mėgėjų sodų teritorijos vidaus keliams nustatyti minimalų plotį – 4,5 m. Tai nesudarytų kliūčių į sodų bendrijas nelaimės atveju patekti specialiajam transportui, pavyzdžiui, gaisrinės mašinai.
„Šiuo metu nėra tinkamai sureguliuoti teisiniai santykiai tarp sodininkų bendrijų ir kitų fizinių ar juridinių asmenų, nėra aiškiai apibrėžtas ne sodininkų bendrijų narių statusas, jų teisės bei pareigos, nėra tinkamas sodininkų bendrijų valdymo teisinis reguliavimas, pernelyg sudėtinga sodininkų bendrijų susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarka.
Nesudarytos tinkamos teisinės prielaidos užtikrinti soduose esančių kelių priežiūrą, taisymą ir tiesimą. Taip pat ydingas teisinis reguliavimas dėl veiklos, kuria galima užsiimti mėgėjų sodo teritorijoje, dėl sandorių ar kitų veiksmų, atliekamų su sodo sklypais“, – rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte.
