Jeigu būtų galimybė pasirinkti, turėti ne tik Lietuvos, bet ir dar kurios nors šalies pilietybę, ja pasinaudoti norėtų 41 proc., o nenorėtų 40 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų. Tokius tyrimo dėl dvigubos pilietybės rezultatus Seimo Konstitucijos komisijos posėdyje trečiadienį pristatė rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos ,,Baltijos tyrimai“ atstovai.
Dvigubai pilietybei pritartų
Sociologo Romo Mačiūno teigimu, tyrimas atskleidė, kad 55 procentai Lietuvos gyventojų linkę sutikti, kad pataisos Konstitucijoje įteisintų galimybę turėti dvigubą pilietybę.
,,Pritariančių yra dvigubai daugiau, negu nepritariančių. Bet tyrimas neparodo, ar jie visi ateitų į referendumą“, - sakė sociologas. Jo teigimu, ryškiausi skirtumai yra tarp amžiaus grupių. ,,Labiau palaiko jaunesni negu 50 metų, ypač jaunimas iki 30 metų. Labiau teigiamai, negu neigiamai nusiteikusios praktiškai visos gyventojų grupės. Vienintelė demografinė grupė, kuri labiau nepalaiko – nedirbantys pensininkai. Čia 42 proc. nepritaria, 33 proc. pritaria”, - atskleidė R. Mačiūnas. Sociologo teigimu, nedideli ir svyravimai tarp respondentų, palaikančių skirtingas politines partijas, o daugiau negu pusė visų pagrindinių partijų rinkėjų tam pritaria.
R. Mačiūnas pabrėžė, kad tarp pasisakiusiųjų už galimybę turėti dvigubą pilietybę, ypač daug tokių, kurių vienas ar daugiau šeimos narių yra išvykę į užsienį. ,,Ši problema liečia kas ketvirtą Lietuvos namų ūkį”, - pridūrė jis.
Užsienio lietuviai bijo referendumo
Serimo Konstritucijos komisijos posėdyje dalyvavusi Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Danguolė Noreikienė aiškino, kad pilietybės klausimas jiems labai aktualus, ir siūlė svarstyti ne tik referendumo, bet ir visas kitas įmanomas galimybes, kurios leistų įteisinti užsienio lietuviams galimybę įgyti dvigubą pilietybę.
Tačiau Seimo narys Artūras Paulauskas jai atsakė, kad ,,jeigu jūs iš tikrųjų norite, kad ši problema būtų sprendžiama, vienintelis kelias yra referendumas. Kito kelio po Konstitucinio Teismo išaiškinimo nėra“. Jam pritarė parlamentaras Stasys Šedbaras. ,,Jeigu jūs sakote, kadd referendumo nereikia, mes tik prarasime laiką“, - sakė jis.
Jau pasibaigus posėdžiui paaiškėjo, kodėl užsienio lietuviaI taip aktyviai ragina ieškoti kitų galimybių. Jie bijo, kad referendumas neįvyks.
,,Kas gali garantuoti, kad referendume dalyvaus daugiau kaip 50 procentų visų balsuotojų? Ir kas garantuos, kad per referendumą ,,už‘ balsuos daugiau negu pusė tų, kurie ateis?“, - savo nuogastavimais su žurnalistais dalijosi D. Noreikienė.
Interpretuodama Konstitucinio Teismo išvadą ji sakė, kad ,,ten nebuvo įsakymas“, ir teigė, kad pasaulio lietuvių bendruomenė mananti, jog ,,galima parinkti frazes ir jas interpretuoti – kas yra tas ,,atskiras atvejis“, kas yra ,,itin retas“.
Surengti referendumą galima siekti dviem keliais – surinkti 300 tūkstančių parašų, arba Seimui priėmus nutarimą skelbti referendumą.
