Rusijos armijos majoro J.Borisovo išsiuntimo iš Lietuvos siekia buvęs KGB majoras, kurį Migracijos departamento direktorius Almantas Gavėnas su pasididžiavimu vadina vienu geriausių darbuotojų. Ar ne todėl ir nepavyksta J.Borisovo išsiųsti atgal į jo plačiąją tėvynę? – klausia „Lietuvos žinios“.
Pasak dienraščio, skandalingasis nušalintojo prezidento Rolando Pakso rėmėjas verslininkas Jurijus Borisovas nebus išsiųstas iš Lietuvos. Taip nusprendė Vilniaus apygardos administracinis teismas.
Teismas atmetė Migracijos departamento prašymą Rusijos pilietį J.Borisovą išsiųsti į Rusiją ir įpareigojo migracijos pareigūnus išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Sprendimas dar gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
J.Borisovo bylos nagrinėjimas užtruko jau ne vienus metus ir yra visiškai skandalingas, absoliučiai patvirtinantis iškilaus Lietuvos diplomato Vytauto Antano Dambravos žiniasklaidoje paskelbtą ištarmę: "Vienas skaudžiausių faktų yra tai, kad Lietuvos valdžia tebėra buvusių komunistų, kagėbistų, GRU įtakos sferoje, jei ne jų rankose", rašo „Lietuvos žinios“.
Šio diplomato pastaba aktuali ir šioje istorijoje, nes Migracijos departamentui teismuose atstovauja KGB majoras ir šio departamento Užsieniečių reikalų skyriaus vedėjas Antanas Turčinas. Rusijos armijos majoro J.Borisovo išsiuntimo iš Lietuvos siekia KGB majoras, kurį Migracijos departamento direktorius Almantas Gavėnas su pasididžiavimu vadina vienu geriausių darbuotojų.
"Lietuva yra nesuinteresuota, kad nepageidaujamas asmuo ilgai gyventų Lietuvoje", - dar 2004 m. sausį sakė tuometinis generalinis prokuroras Antanas Klimavičius. Tada jis teigė, kad J.Borisovo buvimas Lietuvoje yra dienų, savaičių, bet ne metų ar mėnesių klausimas.
Migracijos departamento veiksmuose jautėsi ir jaučiasi keistas delsimas, teigia „Lietuvos žinios“. Kaip prieš kelerius metus pasakojo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka, Migracijos departamento vadovybė ne vieną kartą diplomatiškai teiravosi, ar J.Borisovo išsiuntimas nepakenks tuometinio prezidento R.Pakso apkaltos procesui, pačiam J.Borisovui iškeltų baudžiamųjų bylų tyrimui.
"Mes J.Borisovą jau buvome apklausę, ir ne vieną kartą. Mums jis buvo nebereikalingas. Ir pačiame apkaltos procese, žiūrint iš teisinės pusės, jis buvo nereikalingas - visi jo parodymai buvo užfiksuoti. Tokie pasiteiravimo skambučiai buvo nesuprantami lygiai kaip ir po jų sekęs delsimas priimti sprendimą: ar bijota prieš jį imtis griežtesnių sankcijų, ar departamento vadovų sprendimus veikė nežinomos aplinkybės." A.Kliunka „Lietuvos žinioms“ sakė, jog Migracijos departamento vadovų elgesys J.Borisovo atžvilgiu jam ir šiandien lieka paslaptis.
Pasak Migracijos departamento vadovo A.Gavėno, J.Borisovas naudojasi jam palankia situacija, Lietuvai tapus visateise Europos Sąjungos (ES) nare. Anksčiau sprendimus dėl leidimo nuolatos gyventi Lietuvoje vienašališkai, remdamasis įstatymais, spręsdavo Migracijos departamentas, o dabar galutinis žodis priklauso teismui.
„J.Borisovas kreipėsi į departamentą 2003 m. gruodį. Kai mes, remdamiesi saugumo pažyma, atsakėme, įsigaliojus naujiems įstatymams jis mūsų sprendimą apskundė teismui", - pasak A.Gavėno, šioje procedūroje nieko ypatingo ar paslaptingo nėra, nes kitais atvejais ginčai tarp užsieniečių ir departamento tęsiasi net po keletą metų.
Sunku pasakyti, ar teisus pareigūnas: tuometinio prezidento R.Pakso apkaltos procesas sėkmingai baigėsi dar Lietuvai nespėjus įstoti į ES, 2004 m. balandį. Tačiau susidaro įspūdis, jog Rusijos piliečiui J.Borisovui Migracijos departamente buvo vos ne lankstomasi, tegia dienraštis.
Migracijos departamentui teismuose, priimančiuose palankius J.Borisovui sprendimus, atstovauja minėtas Užsieniečių reikalų skyriaus vedėjas A.Turčinas.
Migracijos departamento direktorius A.Gavėnas, tiesiai šviesiai klausiamas, ar jam nekelia kokių nors keblumų darbas kartu su buvusiu KGB aukšto rango karininku, kuris "dėl etatų mažinimo" šią nusikalstamą okupacinę tarnybą paliko tik 1991 m. spalį, t.y. praėjus gerokai laiko po nepriklausomybės paskelbimo, pribloškė atsakymu: "Pirmą kartą girdžiu!"
Tik dar kartą perklausus ir pakartojus A.Turčino pavardę, A.Gavėnas prisiminė, kad A.Turčinui teismo sprendimu leista dirbti Lietuvos Respublikos valstybės tarnyboje, rašo „Lietuvos žinios“.
