Kol tūkstančiai klaipėdiečių turtingesnio gyvenimo siekia užsienio šalyse, užsidirbti į Klaipėdą kasmet atvyksta vis daugiau užsieniečių, rašo "Klaipėda".
Kinas susikalba rusiškai
Paprašytas užrašyti savo vardą ir pavardę lotyniškais rašmenimis, „Pramogų banko“ kinų restorane „Ju binlou“ virėju dirbantis 27 metų kinas sutrinka.
Prieš ketverius metus į Lietuvą atvykusio vyro tikruoju vardu ir pavarde niekas nevadina.
Savo kolegų ir naujų pažįstamų kinas prašo vadinti jį Viniu. Šis raidžių rinkinys skamba panašiai, kaip tikrasis jo vardas.
Įsidėmėti ir pakartoti tikrąją virėjo pavardę kinų kalba sudėtinga.
Vinis suprantamai kalba rusiškai.
To jį išmokė tėvas ir teta, kurie taip pat gyvena ir dirba Lietuvoje.
Vyriškis prisipažįsta, kad dirbti Klaipėdoje – apsimoka.
„Namuose dirbdamas virėju niekada neuždirbčiau tiek, kiek gaunu čia. Tačiau mano klasės draugas, kuris siekė mokslų, dirba prestižiniame licėjuje ir Kinijoje uždirba pakankamai daug - apie penkis tūkstančius litų“, - tikino vyras.
Lietuvės nenori draugauti
Vinis dienraščiui pasakojo, kad gaunamo atlygio jam pakanka daugeliui išlaidų ir kelionei namo bent du kartus per metus. Grįžęs namo į provincijos miestelį netoli Honkongo, virėjas gali sau leisti atostogauti po du ar net tris mėnesius.
„Labai pasiilgstu tikro kinų maisto, prieskonių, padažų, mėgstamų smulkmenų. Be to, galiu pabūti su šeima, susitikti su draugais ir pasižvalgyti į merginas. Lietuvės nenori draugauti su kinais, nors ir yra tikros gražuolės, – šypsojosi virėjas. – Namuose prisiperku kino filmų, muzikos, knygų, kad grįžęs vakarais turėčiau ką veikti“.
Vyriškis tikino, kad uostamiestyje jis dažnai maudosi jūroje, eina į kiną, naršo internete.
Tačiau galimybių bendrauti - nedaug. Lietuviai jam atrodo esantys uždaro būdo, todėl daugiausiai tenka bendrauti su kitais kinų restoranuose virėjais dirbančiais tėvynainiais.
Kartu su tėvu, dirbančiu kitame kinų restorane, jis nuomojasi erdvų butą Klaipėdos senamiestyje, Kurpių gatvėje.
Vinio teta gyvena Vilniuje, o jos dešimtmetė dukra sostinėje lanko paprastą lietuvių mokyklą ir puikiai kalba bei rašo lietuviškai.
Kino manymu, klaipėdiečiai yra gana tolerantiški, nemalonių incidentų dėl tautybės jis nepatyrė.
Per ketverius metus jis išmoko, kaip elgtis parduotuvėse, bankuose, kaip naudotis viešuoju transportu. Tačiau jis dar negalvoja apie tai, kur liks gyventi visą gyvenimą.
Virėjo žiniomis, šiuo metu Klaipėdoje nuolat gyvena ir dirba apie pusšimtį kinų, daugiausiai vyrai.
Uždirba tūkstantį eurų
Vakarų laivų gamyklos bendrovėje daugiau nei metus dirbantis ukrainietis Mikita Petrovskis dienraščiui sakė pernelyg nesidomintis klaipėdiečių gyvenimu. Atvykęs į Klaipėdą jis dirba, o pramogauja grįžęs namo.
Šioje ir kitose Klaipėdos įmonėse dirba keli šimtai specialistų iš Ukrainos, todėl rasti bendraminčių M.Petrovskiui paprasčiau nei kinų tautybės žmonėms.
„Gyvename normaliai – bendrabučiai prie pat darbo, atskirai už juos mokėti nereikia, uždirbame irgi neprastai – apie tūkstantį eurų, kartais daugiau. Be to, dažnai grįžtame namo, šeima patenkinta, – dienraščiui sakė vyriškis. – Visur susikalbame rusiškai, skaitome laikraščius, žiūrime televiziją, neatitrūkstame ir nuo Ukrainos aktualijų“.
Klaipėdoje vyriškis dirba panašų darbą, kaip ir gimtajame Nikolajeve, tačiau uždirba gerokai daugiau.
M.Petrovskis tikino svarstantis galimybę vykti į Norvegiją ar Daniją, kur suvirintojams už tokį pat darbą atlyginama dosniau.
Vakarų laivų gamykla sausį taip pat įdarbino nemažai darbuotojų iš Europos Sąjungos naujokės Rumunijos. Įdarbinti šios šalies darbininkus paprasčiau nei atvykusius iš Ukrainos ar Rusijos.
Atvažiuoja ir serbai
Kaip dienraščiui sakė Klaipėdos darbo biržos konsultantė Irena Grott, pernai buvo pateikti 887 darbdavių prašymai leisti legaliai įdarbinti užsienio tautybių žmones.
Šiemet iki rugsėjo Klaipėdos darbo birža priėmė 924 prašymus leisti įdarbinti užsieniečius.
I.Grott manymu, kitąmet Klaipėdoje bus įdarbinta dar mažiausiai 1200 užsieniečių, nes pastaruoju metu galimybe įdarbinti kitų tautybių darbininkus domisi statybos kompanijos. Jiems trūksta mūrininkų, tinkuotojų, stogdengių, skardininkų ir kitų profesijų specialistų.
Šiomis dienomis uostamiestyje dirba keli šimtai ukrainiečių, mažiau – baltarusių ir rusų, taip pat serbai, indai, rumunai ir kinai. Daugiausiai jie dirba laivų statyba ir remontu užsiimančiose Klaipėdos bendrovėse bei jūrinėse įmonėse.
Įdarbinamų užsieniečių skaičius uostamiestyje kasmet nuosekliai didėja.
2000-aisiais buvo įdarbinti 169 užsieniečiai, 2004-aisiais – 402, o užpernai – 580 užsieniečių.
Samdo ne tik darbininkus
Nemažai ukrainiečių suvirintojų, inžinierių, laivų surinkėjų, vamzdininkų samdo ir „Baltijos” laivų statykla.
Kaip dienraščiui sakė šios bendrovės personalo direktorė Jelena Skorochod, vis dar trūksta kvalifikuotų darbininkų, todėl kone kasdien įdarbinami nauji žmonės iš užsienio. Daugiausiai – ukrainiečiai ir rumunai.
„Jei ir toliau bus taip, kad lietuviai ir čia patirties įgiję kitų tautybių darbuotojai vyks dirbti į Skandinavijos šalis, priimsime vis naujus darbuotojus iš užsienio“, - patikino direktorė.
Kompanija „Baltlanta“ taip pat samdo per pusšimtį jūrinių specialybių darbuotojų – mechanikų, kapitonų ir jų padėjėjų.
Vamzdynų tiesimu užsiimanti įmonė „Handle service“ dirbti į Klaipėdą pakvietė 17 serbų tautybės darbininkų.
Keturi indų tautybės inžinieriai ir chemikai dirba bendrovėje „Orion Global PET“.
Išduoda šimtus leidimų
Lietuvos darbo biržos Užsienio skyriaus vadovė Monika Vyšniauskienė tvirtino, kad pernai visoje Lietuvoje buvo išduoti 2800 leidimų laikinai gyventi ir dirbti šalyje, o šiemet tokius leidimus gavo 2300 darbuotojų.
Kaip „Klaipėdai“ teigė Migracijos skyriaus viršininkė Svetlana Chodina, Klaipėdoje daugiausiai dirba iš Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos atvykusių žmonių.
Pernai laikiną leidimą dirbti ir gyventi Klaipėdoje gavo 1480 užsieniečių, o dar apie 550 žmonių Lietuvoje dirbti ir gyventi galės nuolat.
Šiemet per pusmetį 250 užsieniečių susitvarkė nuolatinį leidimą gyventi ir dirbti Klaipėdoje, o dar 853 žmonės gavo laikiną leidimą.
Po penkerių metų jie galės prašyti nuolatinio leidimo legaliai gyventi ir dirbti uostamiestyje.
Reda Baltinaitė
