Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
"kodėl po ilgos nelaisvės, kovų ir tremčių metų mes nesukūrėme tam metui atitinkančios literatūros? Neparašėme „Tykiojo Nemuno“? Senieji rašytojai vengė ir, regis, išvengė tos temos. Čia galima juos pateisinti, tada tą rašyti ir spausdint nebuvo leidžiama, o, pasirodo, „į stalčių“ rašyti niekas nenorėjo. Matyt, netikėjo kada nors išspausdinti. Nors rusų rašytojai nelaukė, rašė ir spausdinosi Vakaruose. Net ir atėjus Nepriklausomybei, jie rašyti nebeišdrįso." (autorius)
O neišdrįso todėl, kad komunistai kaip buvo valdžioje taip ir liko.
Atgimimo metais vykusi DAINUOJANTI REVOLIUCIJA TEBUVO TIK MITAS. Iš tiesų NEBUVO JOKIOS REVOLIUCIJOS, valdžiažmogiai iš esmės nebuvo pakeisti, buvo tik rusų okupacinis jungas nusikratytas.
Revoliuciją turime tada, kai IŠ ESMĖS pakeičiami žmonės valdžioje, kai valdžią paima visai kitokie žmonės nei buvo prieš tai. 1990 m. tai neįvyko, nors daug kas manė kad įvyko. Kodėl daugelis to nesuprato?
Tai labai svarbus klausimas, nes dauguma žmonių manė, jog 1990 m. valdžią paėmusieji buvo tikrai kitokie nei prieš tai valdžioje buvusieji. Daugelis neįvertino fakto, kad Sąjūdžio vadovybė savo personalijomis buvo pusiau komunistinė - pusė Sąjūdžio Seimo Tarybos buvo komunistai. Sąjūdžio vadovai, kurie buvo nekomunistai - pro pirštus į tai žiūrėjo, gesino ir tildė tuos, kurie pirštu badė į šią problemą. Buvo skleidžiamas naivus pražūtingas tikėjimas, kad BUVĘ komunistai yra PUIKŪS žmonės, o ESAMI komunistai irgi puikūs - jei jie su Sąjūdžiu. Pats Landsbergis skleidė tokias klaidingas mintis.
Kai Landsbergis su bendražygiais 1993 įkūrė Tėvynės Sąjungą - partijoje liustracijos principų nesilaikė. Buvę komunistai tapdavo šios partijos nariais, jiems nebuvo uždarytas kelias į Landsbergio partiją. Tai labai svarbu.
Kai 1996 m. rinkimuose Tėvynės Sąjunga su krikdemais laimėjo daugumą Seime - desovietizacijos įstatymo nepriėmė. KODĖL? - tegul atsako jie patys. O aš manau kad todėl, jog šios partijos gretose, net šios partijos Seimo narių tarpe buvo komunistų, tų "BUVUSIŲ" ir jie nebūtų balsavę už desovietizaciją.
O neišdrįso todėl, kad komunistai kaip buvo valdžioje taip ir liko.
Atgimimo metais vykusi DAINUOJANTI REVOLIUCIJA TEBUVO TIK MITAS. Iš tiesų NEBUVO JOKIOS REVOLIUCIJOS, valdžiažmogiai iš esmės nebuvo pakeisti, buvo tik rusų okupacinis jungas nusikratytas.
Revoliuciją turime tada, kai IŠ ESMĖS pakeičiami žmonės valdžioje, kai valdžią paima visai kitokie žmonės nei buvo prieš tai. 1990 m. tai neįvyko, nors daug kas manė kad įvyko. Kodėl daugelis to nesuprato?
Tai labai svarbus klausimas, nes dauguma žmonių manė, jog 1990 m. valdžią paėmusieji buvo tikrai kitokie nei prieš tai valdžioje buvusieji. Daugelis neįvertino fakto, kad Sąjūdžio vadovybė savo personalijomis buvo pusiau komunistinė - pusė Sąjūdžio Seimo Tarybos buvo komunistai. Sąjūdžio vadovai, kurie buvo nekomunistai - pro pirštus į tai žiūrėjo, gesino ir tildė tuos, kurie pirštu badė į šią problemą. Buvo skleidžiamas naivus pražūtingas tikėjimas, kad BUVĘ komunistai yra PUIKŪS žmonės, o ESAMI komunistai irgi puikūs - jei jie su Sąjūdžiu. Pats Landsbergis skleidė tokias klaidingas mintis.
Kai Landsbergis su bendražygiais 1993 įkūrė Tėvynės Sąjungą - partijoje liustracijos principų nesilaikė. Buvę komunistai tapdavo šios partijos nariais, jiems nebuvo uždarytas kelias į Landsbergio partiją. Tai labai svarbu.
Kai 1996 m. rinkimuose Tėvynės Sąjunga su krikdemais laimėjo daugumą Seime - desovietizacijos įstatymo nepriėmė. KODĖL? - tegul atsako jie patys. O aš manau kad todėl, jog šios partijos gretose, net šios partijos Seimo narių tarpe buvo komunistų, tų "BUVUSIŲ" ir jie nebūtų balsavę už desovietizaciją.
REKLAMA
REKLAMA
Užrakinti šuliniai