Kaip buvusi Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė pasakojo, būdama Seimo nare, iš kolegos patyrė priekabiavimą ir seksualinio pobūdžio užuominų. Tiesa, kolegos pavardės, saugodama jo šeimos saugumą, nepasakė.
Laidoje nuskambėjo keletas klausytojų komentarų, kritikuojančių buvusios parlamentarės pasakojimą, o ypač tai, jog ji apie priekabiavimą prabilo jau po kurio laiko.
„Kodėl tik dabar atsibudo? Tas žmonėms kelia nepasitikėjimą“, – rašė klausytojas Tomas.
„Jeigu mergaitė tai skelbia praėjus tiek laiko ir viešai, tai būtina ištirti, ir jei nepasitvirtins, bausti didele bausme už išsigalvojimus“, – rašė Kipras.
„Aš laikausi tos nuomonės, kad 50 proc. kaltas priekabiautojas, o 50 proc. kalta ta, prie kurios priekabiauja. Yra labai paprasti liaudiški apsigynimo būdai. Aišku, jeigu miške priekabiaus ar kažkur, tai nieko nepadarysi, bet jeigu Seime, tai jeigu jis priekabiauja žodžiais, pasiųsti ant trijų raidžių.
O jeigu jisai priekabiauja kažką liečiant kūno, duoti per ausį. O čia pasakymas, kad priekabiavo, kaip meška atsibudo po pusės metų ir atsiminė, kad priekabiavo“, – į laidą skambinusi Laima išsako savo nuomonė.
Lygių galimybių integravimo grupės vadovė Vilma Gabrieliūtė bei Agnė Širinskienė stoja į buvusios parlamentarės pusę. Tikina, jog prabilti apie tokias patirtis nėra paprasta, o sulaukus kritikos iš visuomenės dar sunkiau apie priekabiavimą kalbėti.
Pritardama nuskambėjusioms nuomonėms, teisininkė A. Daubaraitė paaiškina, kokios atsakomybės gali grėsti už seksualinį priekabiavimą darbe ne tik priekabiautojui, bet ir darbdaviui.
Tiesa, Andrius Užkalnis pabrėžia, jog nėra jokios medžiagos, kad būtų galima situaciją spręsti, o buvusi parlamentarė esą neįvykdė pilietinės pareigos.
Užkalnis teigia, kad Seimo narė neįvykdė pilietinės pareigos
A. Užkalnio teigimu, diskusijos šia tema padėties nė kiek nekeičia.
„Ne, nekeičia. Aš manau, kad padėtis būtų pakeista tuo atveju, jeigu, kai buvo toks elgesys, kuris yra visiškai nepriimtinas, būtų imtasi kažkokių priemonių. Kartais sakoma, kad priekabiavimo aukos nekalbėjo apie įvykius, todėl kad jos buvo įbaugintos, nerimavo dėl pasekmių.
Aš nežinau, man atrodo, būtų sunku ir keista kalbėti, kad moteris, kuri yra suaugusi, kuri yra vis dėlto gana aukšto socialinio statuso, kuri yra Seimo narė, kažko bijojo“, – laidoje išsako savo poziciją A. Užkalnis.
Kaip panašų atvejį rašytojas išskiria, kai pats sulaukė grasinimų.
„Tiesiog žmogus norėjo man pareikšti, kad maždaug: sudaužysiu tau snukį arba suspardysiu. Aš kalbėjau su pažįstamais, ar verta čia terliotis, ir mano geras bičiulis, žmogus, kurio nuomone pasitikiu, pasakė: žinoma, tu gali numoti ranka, bet tu irgi turi pareigą, ir jeigu tu numosi ranka, jeigu tu nepadarysi atitinkamų veiksmų, mano atveju, nepraneši policijai, tai jis, pajutęs nebaudžiamumą, padarys tai kažkam kitam“, – atkreipia dėmesį A. Užkalnis.
Jis pripažįsta, jog kaltinti buvusią Seimo narę nemalonu, tačiau esą šiuo požiūriu ji neįvykdė pareigos.
„Kažkas, kas nebuvo sučiuptas už rankos arba prieš ką nebuvo imtasi priemonių, darys, be abejo, tokius dalykus kažkam kitam, galimai silpnesniam, galimai labiau pažeidžiamam negu ši buvusi Seimo narė“, – sako publicistas ir rašytojas.
Širinskienės nestebina: „Man tikrai iš ankstesnių Seimo narių yra tekę girdėti panašius pasakojimus“
„Man tik apmaudu, nes dažnai tie kaltinantys pasisakymai kitas aukas, kurios galbūt patiria priekabiavimą darbo vietoje, tik dar labiau paskatina tylėti. Yra kalti agresoriai ir turėtumėme kalbėti apie jų kaltes“, – teigia A. Širinskienė.
„Tikrai suprantu Seimo narę, kad vienu gyvenimo etapu ji galėjo ir nenorėti apie tai kalbėti. Tiesiog, matyt, matant tą priekabiautoją šalia ir nenekilo galbūt tam tikras noras išsisakyti ir, matyt, ateina laikas ir noras kalbėti viešai vėliau“, – sako ji.
Seimo narė neslepia, jog ją šokiravo didelė dalis žmonių komentarų po žiniasklaidos skelbiama informacija šia tema.
„Žmonės puola auką kaltinti, kas sunkiai suvokiama yra, arba pradeda tyčiotis, arba juoktis, tai ta istorija tikrai nėra juokinga. <...> Kiekvieną kartą, matyt, tą besijuokiantį veiduką dedant, reikia pagalvoti, kad taip gali nutikti ir tavo žmonai, ir tavo paties dukrai ar draugei, tai tos empatijos trūksta“, – laidoje kalba A. Širinskienė.
Visgi I. Kačinskaitės-Urbonienės istorija parlamentarės nenustebino.
„Man tikrai iš ankstesnių Seimo narių yra tekę girdėti panašius pasakojimus. Tokių dalykų, deja, pasitaiko netgi Seime ir, matyt, Seimas, kaip ir kiekviena kita institucija, yra visuomenės atspindys, tai tas yra apmaudu šiuo atveju, kad taip atsitinka, bet realybę kokią turime, tokią turime“, – teigia ji.
Tiesa, A. Širinskienė atkreipia dėmesį, jog Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje nebus svarstoma ši situacija, mat komisija buvusių Seimo narių elgesio nenagrinėja.
Tačiau seksualinio priekabiavimo aprašo, kurį, pasak V. Gabrieliūtės, reikėtų turėti visoms viešoms ir privačioms institucijoms, Seime nėra, sako A. Širinskienė.
Atskleidžia, kokia situacija Lietuvoje: „Mes visur, kur bepažvelgsime, matome, kad tai yra tarsi įprasta“
Lygių galimybių integravimo grupės vadovė Vilma Gabrieliūtė pažymi, kad žmonėms lengviausiai atpažįstama seksualinio priekabiavimo forma yra fizinis priekabiavimas, tačiau jo formų yra kur kas daugiau.
„Ką mes dažnai praleidžiame pro ausis, tai vieną ar kitą lytį žeminančius komentarus, intymius klausimus, įvairius juokelius, kur seksualizuojamas ar sudaiktinamas kitas žmogus.
Reikia gebėti atpažinti tokius pavyzdžius, kur galbūt žodžiu nieko nepasakau, bet nužiūriu žmogų nuo galvos iki kojų taip pat seksualizuotai, ar pašvilpavimai įvairūs – visi tokie veiksmai“, – V. Gabrieliūtė paaiškina kitas galimas seksualinio priekabiavimo apraiškas.
Jos teigimu, Lietuvoje esą yra tapę įprasta komentuoti moters išvaizdą, pajuokti, nes dalis žmonių nebuvo šviečiami apie seksualinio priekabiavimo prevenciją.
„Mes visur, kur bepažvelgsime, matome, kad tai yra tarsi įprasta. Įsijungiame televizijos laidą ar populiarias laidas ir matome ten irgi apie moteris kalbant, pristatant dažnai ir pajuokaujama, ir seksualizuojama, ir dažniau būna vertinamos ne jų kompetencijos, o su išvaizda susiję elementai.
Aš irgi iš savo patirties matau, kad mano kartos žmones arba vyresnės kartos žmonės mokykloje neturėjo jokių seksualinio priekabiavimo ar tiesiog seksualinio smurto prevencijos žinių ir gebėjimų. <...> Tai tų įgūdžių atpažinti ir dar sureaguoti mes neturime“, – „Žinių radijo“ laidoje sako Lygių galimybių integravimo grupės vadovė.
Baudos už priekabiavimą darbe gresia ne tik pažeidėjui, bet ir darbdaviui
Ne tik priekabiavęs asmuo, bet ir darbdavys, pasak advokatų kontoros „Sorainen" vyresniosios teisininkės Aurelijos Daubaraitės, priekabiavimo darbe atvejais gali sulaukti atsakomybės.
„Mes kalbėtume tuomet ne tik apie galimybę pagrūmoti pirštu, bet taip pat ir apie darbdavio atsakomybę, kalbant ne tik apie baudas, bet ir realų žalos atlyginimą, kurį galėjo patirti auka dėl tokios situacijos. <...>
Teismuose tokių bylų tikrai yra ir su jomis taip pat dažnai dirbame, bet jeigu taip atvirai, tai dažnai darbdavys, kurio aplinkoje susiklostė tokia situacija, siekia tas situacijas išspręsti ir užbaigti taikiai, ir bylos nebaigti būtent teisme“, – teigia ji.
Baudos tokiais atvejais esą gali siekti ir 2 tūkstančius eurų žmogui, įvykdžiusiam pažeidimą. O štai darbdaviui, teisininkės teigimu, galėtų tekti atlyginti žalą už aukos emocinę savijautą patyrus priekabiavimą.
Tiesa, klausytojams laidoje kilo klausimų, kaip tuomet kalbėti su žmonomis ar kitomis šeimos moterimis, kad tai nebūtų laikoma seksualiniu priekabiavimu.
Teisininkė į tai atsako pabrėždama, jog svarbu, kokia intencija ir kaip komentarai moteriai yra pasakomi.
„Kuomet žmogaus intencija yra gera ir jisai nori iš tiesų pasakyti komplimentą, tai galbūt ta situacija ir pasibaigia, tame nėra nieko blogo. <...> Turint omenyje visą mūsų kultūrinę ir socialinę aplinką, matyt, geriausia būtų vadovautis taisykle: jeigu nesi tikras dėl to, kaip žmogus sureaguos, būtų gerai susilaikyti nuo tokio elgesio, arba jeigu atrodo, kad gali būti negerai, reiškia, ir yra negerai“, – atkreipia dėmesį A. Daubaraitė.
Laidoje pateikiama, kad Lietuvoje kas 5-ta moteris yra patyrusi seksualinį priekabiavimą, tačiau šioje statistikoje taip pat esą gali būti paklaida, nes apie tai prabyla ne visos moterys.
Visą „Žinių radijo“ laidą „Dienos klausimas“ klausykite čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
