„Tipiška slaviškų lietuvių šeima sutinka Novy God su Died Moroz ir Snieguole, prisimindama, kaip gerai buvo gyventi LTSR, kiek daug gero mums padarė Tarybų Sąjunga, kaip draugiškai visi gyvenom, kokios buvo šaltos žiemos ir gražios dainų šventės, rogutės ir pačiūžos ir Dainų Dainelė“, – rašė Užkalnis.
Jo tonas aiškiai perpildytas sarkazmo, kuris nukreiptas į vis dar kai kurių žmonių puoselėjamą nostalgiją sovietmečiui.
Nostalgiškas rojus ar ironijos taikinys?
Toliau savo įraše Užkalnis sugebėjo perteikti ištisą sovietinio gyvenimo kaleidoskopą, kuris, jo žodžiais tariant, buvo kupinas „sveiko“ gyvenimo būdo ir „kultūros aukštumų“. Jis priminė pionierių stovyklas Giruliuose, „Snaigės“ slidžių žygius, kavinę „Nykštukas“ ir net „natūralų maistą be hėmijos“.
Šiame prisiminimų rinkinyje nebuvo pamiršti ir tokie asmenys kaip Juozas Baltušis, Salomėja Nėris ar Vytas Petkevičius. Jie, kaip Užkalnis rašė, prisidėjo prie to laikotarpio kultūrinio konteksto, kuris dabar, anot jo, atrodo kaip absurdiškų paradoksų kupina realybė.
Sarkazmas, sukėlęs diskusijas
Įrašą Užkalnis užbaigė su jam būdinga ironija, primindamas sovietinio kino šedevrą „Miortvy sezon“ su Donatu Banioniu – filmą, kuris, anot Užkalnio, buvo mėgstamiausias Vladimiro Putino kūrinys.
Kaip ir galima tikėtis, Užkalnio įrašas sulaukė dviprasmiškų reakcijų. Vieni juokėsi, suprasdami sarkastiškai perteiktą sudėtingą sovietinės praeities temą, tuo tarpu kiti – svarstė, kodėl reikia smerkti tai, kas praeityje.
„Tai buvo istorija ir kodėl ją reikia smerkti? Dabar kitas laikmetis džiaukimės krevetėmis, krabais, omarais, picomis, sushi ir kitais patiekalais. Naujais kūrėjais, rašytojais, žurnalistais....“, – rašė viena komentatorė.
Tuo tarpu kita sekėja pridūrė: „Gal jau laikas paleisti atleisti ir pamiršti šituos pasenusius bajerius“.
Šiai komentatorei, Užkalnis atkirto: „Jūsų patarimo niekas neprašė. Eikit n* ir gerų naujų metų“.
Galų gale, Užkalnis ir toliau lieka savimi – provokatoriumi, kuris verčia mus susimąstyti apie tai, kas buvo, ir ką iš to galime išmokti. Kaip ir sako pats Užkalnis: „Daugiau pozityvo, draugai!“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
į namus tiek pas sergančius suaugusius,tiek pas vaikus.Taip,atidirbdavom pagal paskyrimus ligoninėse,bet tokios paniekos ir mobingo nesu patyrusi prie sovietų kaip prie laisvos Lietuvos,kur ir jei nesi savas,esi niekas,jei neuždirbi kaip seimūnas esi valkata. ,,Eikit lauk,už durų eilės laukia,taip buvo sakoma darbštiems,teisingiems darbuotojams.Ir tai ne sovietmečiu.Anksčiau garbės reikalas buvo darnus kolektyvas,o kuo toliau,tuo labiau skaldyk ir valdyk.Intrigos,išvartymai,patyčios,niekinimas ir didžiulis nesaugumo jausmas jei sąžiningai dirbai,neprisivogei,neprisikombinavai .Dabar net ir ligoninėje jau nesaugu,negirdėtas dalykas,kad gali uždaužyti bejėgį,gulintį lovoje,kas ponams neįdomu,juk jie vipinėse paguldomi vos pirstelėję.Tokia ir tiesa,kad tiek tada skirstomi,tiek dabar.
Tos pačios žinios kiek vėliau:
--"Lietuvoje daugėja skurstančiųjų. Jeigu pernai tokių buvo kas devintas, tai šiemet ‐ jau kas septintas".
