Nuošliauža įvyko pietinio šlaito sandūroje su vakariniu šlaitu, toje vietoje galėjo būti požeminio vandens iškrova. Nuslinko 25 kubiniai metrai grunto.
„Įvykusi nuošliauža yra paviršinė, nušliaužė tik supiltinis technogeninis gruntas, o pagrindiniai kalno sluoksniai nepažeisti“, – nurodė muziejus.
Periodiškai vykdomų šlaitų apžiūrų metu šioje vietoje grunto deformacijų nebuvo pastebėta.
Nuslinkęs technogeninis gruntas laikinai bus paliekamas vietoje kaip apsauginis barjeras, jeigu toje vietoje įvyktų pasikartojančios nuošliaužos ar nuoplovos. Papėdės teritorija žemiau nuošliaužos atitverta, taigi praeiviams yra neprieinama ir nepavojinga. Kalno lankytojams pavojus taip pat nekyla, sakoma pranešime.
Nuošliaužų Gedimino kalne buvo ir praėjusią savaitę. Jos taip pat buvo paviršinės, pagrindiniai kalno sluoksniai nebuvo pažeisti.
Šalies simboliu tapusiu Gedimino kalnu ypač susirūpinta po pernai ir šiemet šiaurės vakariniame šlaite susiformavusių didelių nuošliaužų.
Vilniaus miesto savivaldybė dėl kalno būklės yra paskelbusi ekstremalią situaciją.
Slenkančiame Gedimino kalne atliekant archeologinius tyrimus šiemet rasta palaikų. Mokslininkai beveik neabejoja, kad tarp vasarą atkastų palaidojimų gali būti garsiausių 1863 metų sukilimo prieš carinę Rusiją vadų – Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko – palaikai.
