Ketvirtadienį nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusioje švietimo bendruomenės ir politinių partijų atstovų diskusijoje buvo aptarti partijų siūlymai, kaip reikėtų modeliuoti bendrojo ugdymo mokyklų veiklą.
Pagrindinė problema – regionuose įsikūrusios mokyklos, iš kurių ne vienoje šiuo metu egzistuoja jungtinės klasės ir yra fiksuojamas tiek vietinių moksleivių, tiek mokytojų trūkumas.
Nors į Seimą kandidatuojančių partijų atstovų nuomonės ir požiūris į šią problemą skiriasi, jie visi sutinka su tuo, kad siekiant išlaikyti ugdymo kokybę reikia nepamiršti kaimų ir miestelių mokyklų. Nesutaria tik dėl to, ar jas reikėtų iš viso uždaryti, o pastatus parduoti, ar verčiau investuoti į dabartinę sistemą ir tobulinti jau esamą infrastruktūrą.
Mažesnių klasių turėtų nebelikti
Darbo partijos atstovė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė siūlo naikinti jungtines klases, kuriose yra ne daugiau nei 16 moksleivių.
„Kai mes kalbame apie atsakingų, kūrybingų, lyderiaujančių asmenybių ugdymą, mes turime tam sudaryti sąlygas. Ir vargu ar galima tai padaryti kai mokosi vienoje klasėje penktokai ir aštuntokai“, – sakė Darbo partijos narė.
Vilniaus mero patarėjas Vytautas Mitalas taip pat iš dalies pritarė šiai idėjai. Jo partijos siūlymas – išlaikyti pradinio ir pagrindinio ugdymo mokyklas regionuose, o vyresnių klasių moksleivius siųsti į centralizuotas, didesnes ugdymo įstaigas.
„Kalbant apie gimnazistus – mes negalime jų laikyti jungtinėse klasėse, žiūrėti į juos neužtikrinant gerų mokytojų, pakankamo pasirinkimo ir kokybiškos infrastruktūros“, – teigė V. Mitalas.
Panašiai šnekėjo ir Socialdemokratų partijos atstovas Algirdas Raslanas: „Mes pasisakom už tai, kad pradinis ugdymas – kaip ir ikimokyklinis – turėtų būti vietose, galbūt ir nedideliam skaičiui“.
Regimantas Čiupaila iš „Laisvės ir teisingumo“ teigė manąs, kad reikalinga yra dar griežtesnė reforma – pilnas regioninių mokyklų centralizavimas. Tokiu atveju dalis kaimo mokyklų užsidarytų, o jų mokytojai būtų siunčiami dirbti į didesnių miestų ugdymo įstaigas.
„Jeigu savivaldybėje turime centrinę mokyklą, arba keletą, tai visiškai ramiai šalia tinklo pertvarkos, galima išspręsti ir pedagogų etatinio apmokėjimo problemą. Juos visus įdarbinant centrinei įstaigoje, o į filialus išskirstant jų valandas“, – dėstė R. Čiupaila.
Uždarius mokyklas nebeliktų ir bendruomenės centrų
TS-LKD atstovė Jurgita Šiugždienė teigė, jog pagrindinis tikslas turėtų būt ugdymo kokybė, o uždarius mokyklas niekas kardinaliai nepasikeis. Ji siūlytų fokusuotis į patrauklesnių sąlygų mokytojams kūrimą, prieinamumą prie modernių mokymosi priemonių, laboratorijų.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai priklausantis Valius Ąžuolas buvo kategoriškas – mažų kaimo mokyklų uždaryti tikrai negalima: „Realybė yra tokia – prijunk prie vienos mokyklos du, tris skyrius ir jų nebelieka. (...) Nebešnekėkim apie tai, kad mažos mokyklos yra finansinė našta valstybei. Mokykloms, kuriose yra iki 100 vaikų, yra skiriama vos 10 proc. biudžeto“.
Tokiam LVŽS atstovo sentimentui pritarė ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovė Edita Tamošiūnaitė.
„Kaimo mokykla yra kultūros židinys, kuris atlieka ne tik švietimo funkciją, bet ir bendruomenių telkimo, kultūrinę funkciją“, – kalbėjo ji.
J. Šiugždienė pasiūlė sprendimą šiai problemai – uždarytų mokyklų pastatų paskirties pakeitimą: „Mažos mokyklos yra regionų centrai ir turi eiti lygiagrečiai su regionų politika. Ten, kur negalime palikti mokyklos, reikėtų pagalvoti apie kultūros centrą“.
Kaip vieną iš galimų variantų J. Šiugždienė pasiūlė vietoje buvusios mokyklos įrengti kino salę, kuri galėtų būti naudojama ir kitom įvairioms kultūrinėms reikmėms.
