jurgita šiugždienė

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė neslėpė nusivylimo po šiandieninio Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) posėdžio. Jame, pagal naujas rekomendacijas, rusų ir baltarusių atletams iš esmės atveriamas kelias sugrįžti į tarptautinę areną. Tiesa, po neutralia vėliava. Buvo paskelbtos rekomendacijos šalių federacijoms. „Tai dar vienas didžiulis nusivylimas Tarptautiniu olimpiniu komitetu.

Kritikos dėl teniso turnyrų Lietuvoje, kurioje varžėsi rusų ir baltarusių sportininkai sulaukusi šalies teniso sąjunga ėmėsi permainų. Balandžio 10-15 dienomis Šiauliuose vyksiančiame tarptautiniame teniso turnyre „Šiauliai open by Toyota U14“ minėtų šalių sportininkai varžytis jau neturėtų. „Šiuo metu Lietuvos teniso sąjunga neleidžia Rusijos ir Baltarusijos žaidėjams varžytis „Tennis Europe“ turnyruose Lietuvoje“, – skelbiama turnyro organizatorių svetainėje.

Lietuvos ir dar 33 šalių sporto ministrai pasirašė bendrą pareiškimą, kuriuo ragina Tarptautinį olimpinį komitetą (IOC) iš naujo persvarstyti sprendimą leisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti Paryžiaus olimpinėse žaidynėse kaip neutraliems varžybų dalyviams.

Vasarą įsteigtos Nacionalinės sporto agentūros (NSA) vadovas Mindaugas Špokas organizacijos strategiją žada pristatyti iki metų pabaigos, jis taip pat pripažįsta, kad šiuo metu vienas didžiausių iššūkių – naujų darbuotojų pritraukimas. Šiuo metu įstaigoje yra 34 etatai, iš jų kol kas užpildyta – 14. „Tikslas – sausio ar vasario mėnesį turėti pilną komandą, bet pilną profesionalų komandą.

Lietuvos mokyklose ugdoma jau virš 10 tūkstančių nuo karo pabėgusių ukrainiečių vaikų. Švietimo, mokslo, sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė patvirtina, kad didžiųjų Lietuvos miestų ir kurortinių miestellių mokyklose vietų nebėra, todėl prašo juose nebeskatinti apsigyventi ukrainiečių šeimoms su mokyklinio amžiaus vaikais. Vyriausybė trečiadienį ukrainiečių vaikų švietimui nusprendė papildomai skirti 6,7 mln. eurų.

Steigiama Nacionalinė sporto agentūra, skirta padėti sportininkams siekti sportinio meistriškumo, efektyviau valdyti lėšas ir užtikrinti skaidrumą sporto federacijose. Vyriausybei trečiadienį pritarus agentūros steigimui, ji turėtų pradėti darbą nuo liepos 1-osios, būtų pavaldi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir įgyvendintų valstybės sporto politiką. Viena esminių agentūros funkcijų bus sporto finansavimas.

Steigiama Nacionalinė sporto agentūra administruos apie 70 mln. eurų metinių lėšų, pirmadienį paskelbė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. „Ir sporto bendruomenė, ir politikai sutinkame, jog šalies sportui reikia pokyčių“, – pranešime teigė ministrė Jurgita Šiugždinienė. Kuriama agentūra veikti pradės ateinančią vasarą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas trečiadienį pasirašė Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį.  „Sutartyje numatytos nuostatos dėl pedagogų darbo sąlygų gerinimo: darbo užmokesčio didinimo, mokinių skaičiaus klasėse, kitų švietimo darbuotojams aktualių klausimų.

Trečiadienį švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė susitiko su sporto šakų federacijų bei sporto organizacijų atstovais. Susitikime, kurį iniciavo ministrė, buvo aptarti Sporto įstatymo projektu siūlomi pakeitimai, diskutuota apie kitas būtinas permainas, atsakyta į sporto bendruomenės klausimus, išklausyti pasiūlymai ir pastabos. „Valstybės finansavimas aukšto meistriškumo sportui 2021 m. ūgtelėjo daugiau nei 60 proc. – iš viso skirta 15,9 mln.

Šimtas Lietuvos sportininkų 2028 metų olimpiadoje ir daugiau medalių svarbiausiose varžybose. Tokio tikslo padės siekti švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės iniciatyva rudenį suburtos darbo grupės aukšto meistriškumo sportininkų rengimo sistemai tobulinti parengtos rekomendacijos. Darbo grupė pateikė siūlymus, kaip keisti ir tobulinti šalies sporto sistemą, kad ši gebėtų paruošti konkurencingų aukščiausio lygio sportininkų.

Trečiadienį Seime surengtas „Lietuvos sporto ateities forumas“, kurio iniciatoriai – šalies olimpiečiai, su baime žvelgiantys į artėjančias permainas. Nors forumo tikslas buvo diskusija, kurios labiausiai ir pasigenda sportininkai, bet pranešimai ir renginio eiga priminė vienpusį eismą. Oficialiais sporto ateities forumo rengėjais įvardinti trys sportininkai – irkluotojas Mindaugas Griškonis, penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė ir dviratininkė Simona Krupeckaitė.

Penktadienį prezidentas Gitanas Nausėda su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene bei sporto bendruomene prezidentūroje aptarė šalies sporto problematiką. Lietuva visai neseniai pasibaigusiose Tokijo žaidynėse iškovojo vos vieną medalį. Tai antras kartas nuo nepriklausomybės atkūrimo, kai olimpiadoje Lietuva iškovojo vos vieną apdovanojimą. Olimpiadoje šaliai atstovavo 38 sportininkai. Tai yra mažiausia olimpinė rinktinė per 30 metų.

Savivaldybėse, kur situacija dėl koronaviruso plitimo yra geresnė, pradinukus grąžinti į mokyklas įmanoma anksčiau nei visoje šalyje, teigia švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „Apie „burbulus“ kalbama, reikia dar ekspertų nuomonės, bet manau, kad tai yra įmanomas variantas. Netolygumų gali atsirasti, bet mano pagrindinis tikslas, kad kuo greičiau vaikai grįžtų į mokyklas. „Burbulas“ vienas iš variantų“, – lrt radijui antradienį sakė ministrė.

Vieni į Seimą kandidatuojantys politikai mažas kaimo mokyklas laiko finansine našta valstybei, kiti jas vadina bendruomenės centrais, padedančiais į vieną vietą suburti atskirtus kaimų ir miestelių gyventojus.