Vyriausybei trečiadienį pritarus agentūros steigimui, ji turėtų pradėti darbą nuo liepos 1-osios, būtų pavaldi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir įgyvendintų valstybės sporto politiką. Viena esminių agentūros funkcijų bus sporto finansavimas.
Kaip teigė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, 2020-aisiais panaikinus tuometinį Kūno kultūros ir sporto departamentą, atsivėrė „didelė duobė sporto politikos įgyvendinime“, o ministerijai perdavus sporto sritį nebuvo užtikrinti reikiami resursai – už ją atsakingi 10 žmonių.
„Akivaizdu, kad reikalinga šiuolaikiškais vadybos principais veikianti, vieno langelio principu teikianti visą pagalbą sportininkams ir sporto federacijoms agentūra, tam tikrai pritaria sportininkai, treneriai ir sporto organizacijos“, – spaudos konferencijoje trečiadienį teigė ministrė.
Biudžetas – 60 mln. eurų
Anot ministrės, agentūra valdys apie 60 mln. eurų metinį sporto biudžetą, joje turėtų dirbti iki 34 specialistų. Konkursas į agentūros vadovus bus skelbiamas gegužę.
Sporto agentūros darbai bus bendradarbiaujant su sporto federacijomis, kitomis organizacijomis sudaryti sąlygas atsiskleisti talentingiems sportininkams, padėti jiems atsiskleisti tarptautinėse varžybose. Taip pat – efektyviai valdyti sporto resursus, kurti ir plėsti infrastruktūrą, stiprinti sporto federacijų kompetencijas, užtikrinti jų skaidrumą, skatinti mokslo ir technologijų pažangą mokslo srityje.
Taip pat ji bus atsakinga už programų ir projektų, skirtų aktyviai visuomenei, administravimą.
Jau liepą sporto agentūra pradės administruoti valstybės stipendijų, premijų, rentų skyrimą, nuo rugsėjo skelbs fizinio aktyvumo projektų ir programų konkursus, o nuo kitų metų imsis ir Aukšto meistriškumo sporto, fizinio aktyvumo ir sporto infrastruktūros lėšų administravimo.
Ministerija siekia, kad agentūra sostinės Goštauto gatvėje pradėtų veikti nuo liepos 1-osios, jos administravimui, atlyginimams, patalpų nuomai šiemet numatyta 600 tūkst. eurų (kitiems metams – 1,3 mln. eurų).
Teigiama, kad agentūros vadovui bus siūloma 2-3 tūkst. eurų atlyginimas po mokesčių.
Ambicingi tikslai
Anot ministrės, tikimasi, kad sporto agentūra taps „trūkstama grandimi“ siekiant užsibrėžtų ambicingų tikslų: 2024-ųjų Paryžiaus vasaros olimpinėse žaidynėse pelnyti bent du medalius, o dar po ketverių metų olimpiadoje ir parolimpinėse žaidynėse – bent po keturis.
Jau anksčiau ministerija išsikėlė ir dar vieną tikslą, jog 2024-ųjų olimpinėse žaidynėse dalyvautų šimtas Lietuvos sportininkų.
„Manome, kad geriau kelti labiau ambicingą tikslą, nei mažiau ambicingą, ir nebijoti atsakomybės, daryti viską, kad tas tikslas būtų pasiektas. Gali būti, kad tie pasiekimai bus mažesni, nes sportininkams irgi būna įvairiausių situacijų (...). O gal bus šeši medaliai, o gal bus aštuoni?“, – svarstė ji.
Viceministras Linas Obcarskas sakė, kad taip pat bus norima pasiekti, jog sporto būreliuose ir kitose fizinį aktyvumą skatinančiose veiklose dalyvautų bent 26 proc. moksleivių vietoj esamų 19 proc.
Agentūroje veiks penki skyriai: Aukšto meistriškumo sporto, Fizinio aktyvumo, Infrastruktūros, Kompetencijų centras ir bendrųjų reikalų skyrius. Aukšto meistriškumo skyrius valdys apie pusę biudžeto – 30 mln. eurų krepšelį, skirtą aukšto meistriškumo sportininkams, fizinio aktyvumo projektams ir jų administravimui bus skiriama apie 15 mln. eurų. Apie 12 mln. eurų numatyta ir sporto infrastruktūros gerinimui.
L. Obcarsko teigimu, toliau savarankiškai veiks Lietuvos sporto centras, Lietuvos antidopingo agentūra, Lietuvos sporto muziejus. J. Šiugždinienė sako, kad dėl sporto medicinos paslaugų, kuriomis ir rūpinasi Lietuvos sporto centras, tolimesnio modelio bus apsispręsta iki liepos 1-osios.
Keis finansavimo kriterijus
L. Obcarskas taip pat patvirtino, kad kartu bus keičiamas sporto federacijų finansavimo aprašas, kadangi iki šiol lėšos buvo skirstomos per Tautinį olimpinį komitetą.
Šiuo metu, anot jo, veikia darbo grupė, sprendžianti dėl aukšto meistriškumo sporto sistemos tobulinimo, kuri ir turėtų apsispręsti dėl lėšų skyrimo modelio po liepos 1-osios. Be kita ko, šiemet aukšto meistriškumo sportui papildomai numatyti dar 5 mln. eurų.
„Preliminarias gaires, kaip galėtų tai kisti, jau numatėme. Iš principo, niekas nekritikuoja esamo modelio, kuris yra pagrįstas tiek pasiekimais tarptautiniais, tiek masiškumo kriterijais (aišku, jis turi būti labiau išgrynintas, patikslintas), tiek vadybos kriterijais“, – kalbėjo jis.
Anot jo, be kita ko svarstoma į atskirus krepšelius atskirti komandines ir individualias sporto šakas, tačiau iš principo naujas modelis „neturėtų keistis kardinaliai“.
Viceministro teigimu, keisis taisyklės ir skirstant pinigus fizinio aktyvumo projektams, bus išskiriami regioniniai ir nacionaliniai projektai.
Peržiūrės kriterijus strateginėms šakoms
L. Obcarsko teigimu, skirstant lėšas bus koncentruojamasi „ten, kur realiai galima pasiekti rezultatų“, t.y. didžiausias dėmesys bus skiriamas strateginėms sporto šakoms.
Jis pripažino, kad šiuo metu strateginių sporto šakų „yra per daug“.
„Vieną kartą užimti prizinę vietą Europos čempionate ir aštuonerius metus vadintis strategine sporto šaka – tai tikrai nėra pakankamas rodiklis. Matome, kad jis turėtų būti sudėtingesnis, svaresnis, rezultatas turi būti ne vienkartinis, o pasikartojantis“, – kalbėjo viceministras.
Be kita ko, žadama numatyti atskirą programą individualių jaunų talentų rėmimui, vadinamąją „talentų ID“.
Ministerija taip pat ketina dar šiemet užbaigti sporto infrastruktūros žemėlapį, nustatyti zonas, kuriose trūksta galimybių fiziniam aktyvumui, pvz., krepšinio aikštelių, baseinų, taip pat ir infrastruktūros, skirtos aukšto meistriškumo sportui.
