Visuomenės sveikatos priežiūros ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas įregistravęs L. Jonauskas teigia, kad priėmus pataisas ir sumažinus žiurkių nuodų prieinamumą, sumažės gyvūnų apnuodijimo atvejų, grėsmė aplinkai.
„Socialiniuose tinkluose tenka matyti šimtus atvejų, kai yra nunuodijami arba yra bandomi nunuodyti naminiai augintiniai, vedžiojami lauke. Jiems yra daromos mėsos kukulių ir nuodų „bombos“, kurios yra mėtomos įvairiose vietose, kur vedžiojami augintiniai. Jų prisiėdę gyvūnai miršta nuo nuodų. Ir nepaisant to, kad šiandien [žiurkių nuodų] leidžiama koncentracija – 0, 003 g., jie ne tik žiurkėms, bet ir visiems gyvūnams yra pavojingi“, – naujienų portalui tv3.lt pasakoja jis.
Seimo narys įžvelgia ir dar vieną problemą: apsinuodijusį žiurknuodžiais graužiką gali suėsti katinas ar šuo, ir šitaip augintiniai gali patys patirti antrinį apsinuodijimą.
„Galimas ir pirminis apsinuodijimas, kai nuodai naudojami ne pagal paskirtį ar yra neatsakingai palikti – juo gali suėsti laukiniai paukščiai, voverės ar kiti gyvūnai. Tai yra labai dažni atvejai, o apsinuodijimo priežastis, anot veterinarijos specialistų, ir yra žiurkių nuodai. Aišku, yra didelė grėsmė ir žmonėms. Jeigu profesionalai supranta apie šių medžiagų nuodingumą, ir juos laiko seifuose ar kitose vietose, tai gyventojai laiko net tarp maisto produktų“, – priduria jis.
Pateiktos įstatymo pataisos numato, kad neturintiems sveikatos priežiūros kenkėjų kontrolės licencijos už šių preparatų prekybą, įsigijimą ir naudojimą grėstų bauda nuo 300 iki 850 eurų. Pakartotinas nusižengimas užtrauktų didesnę 900-1700 eurų baudą.
Mano, kad tai neišspręs, bet sukels dar vieną problemą
Pačią idėją riboti priėjimą prie pavojingų medžiagų Veterinarijos gydytojų asociacijos vadovas Audrius Kučinskas naujienų portalui tv3.lt pasakoja vertinantis gerai. Tačiau, jo teigimu, pirmiausia reikia siekti ne uždrausti žiurkių nuodus, bet ieškoti realios alternatyvos, pavyzdžiui, pardavinėti juos tik veterinarijos įstaigose.
Parlamentaro argumentai įstatymo pataisomis užkardyti gyvūnų apnuodijimo atvejis A. Kučinskui atrodo nepakankami.
„Šioje vietoje šis įstatymas nieko neduos. Kodėl? Todėl, kad tai yra nusikalstama veika. Norima uždrausti [žiurkių nuodus], nes tikėtina, kad atsiranda psichiškai nesveikų žmonių, kurie bando nuodyti gyvūnus. Toks žmogui yra noras tai padaryti, jis ir padarys. Nuvažiuos į Latviją, Lenkiją ir nusipirks“, – kalba jis.
Numatytas baudos dydis parduodantiems, įsigyjantiems ir naudojantiems žiurkių nuodus Veterinarijos gydytojų asociacijos vadovui taip pat atrodo neproporcingas ir priverčiantis suabejoti, ką šiuo įstatymu norima pasiekti.
„Jeigu norima užkardyti nusikalstamas veikas, tai efektas tokiu atveju bus nulinis. Mes tik išgąsdinsime kitus žmones ir nieko nelaimėsime“, – pabrėžia jis.
„Kaimo vietovėse tai (graužikai – aut. past.) yra didelė problema. Mes žinome, kad tie graužikai daro žalą ne tik derliui, bet ir buityje – graužia laidus, dėl ko kyla gaisrai. Čia tokia vienos problemos iškelta idėja ir gerai nesudėliota mintis. Manau, kad nieko nesigaus“, – sako A. Kučinskas.
Jis įžvelgia, kad dėl draudimo privatiems asmenims įsigyti žiurkių nuodų, gali graužikų prisiveisti per daug, todėl gali tapti neįmanoma prieš juos kovoti. Kaip pavyzdį jis pateikia Prancūzijos sostinę Paryžių, kuriame kova žiurkes yra bevaisė – jos laksto pačiame miesto centre.
Siūlytų kreiptis į specialistus
Nematantiems kitų būdų kovoti su kenkėjais, tik nuodais, L. Jonauskas sako, kad jiems būtų siūloma kreiptis į specialistus: „Čia taip pat kaip ir kai žmogus serga – jeigu jis mato, kad jam pasveikti neužteks aspirino tabletės ar kokios nors kitos, jis kreipiasi į gydytoją, o profesionalas padeda jam pasveikti. Čia lygiai taip pat. Jeigu atsiranda vienas ar kitas graužikas, gali bandyti jį gaudyti spąstai, kurie tikrai kiekviename prekybos centre parduodami. Jeigu problemos mastas yra didelis, reikia tokiu atveju kreiptis į profesionalus“.
Vis dėlto A. Kučinskas mano kad realių pajėgumų tam tikrai nebus: „Firma turės važiuoti į kiekvieną privatų namą, privatų sandėliuką, privatų kolektyvinio sodo namelį. Absoliutus nonsensas. Neįmanoma to padaryti“.
Kur reiktų dėti likučius, prisipirkusiems žiurkių nuodų – neaišku. L. Jonauskas teigia, kad jiems reiktų „atskiros informacinės kampanijos“.
„Bet čia dar skubėti nereiktų. Manau, kad kils nemažai diskusijų ar atsiras ir kitų alternatyvų. <…> Gali žmonės dar neskubėti nieko išmesti. Jiems reikia pasirūpinti šių chemikalų, nuodų ir laikytų saugioje vietoje“, – sako L. Jonauskas.
Parlamentaras pabrėžia, kad daugelyje Europos šalių žiurkių nuodai nėra prieinami gyventojams, o rotenticidų įsigijimas yra reglamentuotas ir tiesiogiai taikomas Europos direktyvos.
Tikėtina, kad šis projektas bus svarstomas Seimo rudens sesijos metu.
