Ketvirtadienį Lietuvos Seimas priėmė tai numatančias Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas. Už jas balsavo 113 parlamentarų, vienas buvo prieš, 16 susilaikė.
„Mes bandome tiesiog neleisti į šalį įvažiuoti tiems, kurie ne tik patys tiesiogiai vykdo vadinamuosius sunkius nusikaltimus prieš žmogaus teises, korupcinius nusikaltimus, pinigų plovimą, bet ir propaguoja, ir aktyviai veikia propaguojant tarptautinius nusikaltimus, legitimizuojant įvairias okupacijas ar jas skatinant“, – sakė vienas iš projekto iniciatorių Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.
„Tokių ne vieną minkštosios galios atstovą matėme Lietuvoje, ir būtų labai gerai, kad jie tos dirvos nekedentų, kad po to, paėmę širdis ir protus, geležies nepanaudotų prieš mus ar mūsų kaimynus, ypač Ukrainos kontekste tai yra labai svarbu“, – teigė jis.
Darbo partijos frakcijos narys Artūras Skardžius tvirtino, kad papildomų saugiklių reikėtų ne tik užsieniečiams, bet ir Lietuvos politikams. Anot jo, jie turėtų deklaruoti, „iš kokių užsienio fondų gavo, yra finansuojama arba anksčiau buvo finansuojama jų politinė, visuomeninė veikla“.
„Jie turėtų registruotis, kaip užsienio agentai ir deklaruoti aiškiai per rinkimų kampaniją, ir visose savo viešųjų ir privačių interesų deklaracijose“, – sakė jis.
Priėmus pataisą, į Lietuvą ne ilgiau kaip penkerius metus bus galima uždrausti atvykti asmenims, viešai ir aktyviai rėmusiems ar dalyvavusiems užsienio valstybės vykdomoje tarptautinės teisės principus ir normas pažeidžiančioje veikoje.
Užsieniečių teisinės padėties įstatyme dabar numatyta, kad užsienietis į Lietuvą gali būti neįleidžiamas, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą asmeniui ir dėl to buvo pažeistos visuotinai pripažintos žmogaus teisės ir laisvės, korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką arba kad kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokias nusikalstamas veikas, yra įtrauktas į kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos laisvosios prekybos asociacijos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės nacionalinį užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti, sąrašą.
Taip pat į Lietuvą neįleidžiami užsieniečiai, galintys kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
Tikslinti šį įstatymą nutarta, kai paaiškėjo, kad Kultūros taryba skyrė subsidijų už neįvykusius ar perkeltus kultūros renginius bendrovėms, planavusioms Rusijos atlikėjų Filipo Kirkorovo ir Michailo Šufutinskio koncertus.
Sausio 19 dieną Migracijos departamentas Užsienio reikalų ministerijos prašymu įtraukė Rusijos atlikėją F. Kirkorovą į nepageidaujamų asmenų sąrašą Lietuvoje už Krymo okupacijos pateisinimą. Draudimas atlikėjui atvykti į Lietuvą galioja penkerius metus.
