Seimas šiandien nusprendė, kad už Sovietų Sąjungos ar nacistinės Vokietijos vykdytos agresijos bei genocido neigimą, menkinimą ar teisinimą neturėtų grėsti baudžiamoji atsakomybė. Projektas, svarstomas kartu su siūlymu numatyti bausmes už saugomos floros ir faunos niokojimą, buvo atmestas. Projektų rengėjai buvo apkaltinti ir durnaropių valgymu, ir žingsniu link politinio persekiojimo.
Baudžiamojo kodekso pataisų projektą buvo parengusi konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė. Pagal jį, „tas, kas viešai žodžiu ar raštu pritarė SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytai agresijai prieš Lietuvos Respubliką, ją teisino, menkino ar neigė arba viešai žodžiu ar raštu pritarė SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytiems genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams arba kitiems agresiją prieš Lietuvos Respubliką vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų labai sunkiems ar sunkiems nusikaltimams, juos teisino, menkino ar neigė, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“
Tačiau už jį balsavo 41 Seimo narys, 2 - prieš ir 50 balsuodami susilaikė.
Ši pataisa turėjo būti žingsnis siekiant, jog sovietų genocido nusikaltimai būtų įtraukti į Europos Sąjungos (ES) teisinį reglamentavimą, anksčiau argumentavo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
2007 metais ES atnaujinus derybas dėl Pamatinio sprendimo dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija, Lietuva siekia, jog straipsnius, kuriuose įtvirtinta valstybių pareiga imtis būtinų priemonių užtikrinti baudžiamumą už genocido nusikaltimų viešą neigimą ar teisinimą, papildytų sovietų agresijos, genocido, karo nusikaltimai.
Prie to, kad įstatymas nebūtų priimtas reikšmingai prisidėjo tos pačios TS-LKD frakcijos narys Kęstutis Čilinskas. „Čia labai arti tokio politinio persekiojimo, kad mes turėsime politinius nusikaltėlius. Bus galima traukti baudžiamojon atsakomybėn už nuomonę, mintį”, - kalbėjo K. Čilinskas.
Apgailėtina
Žinomas tarptautinės teisės specialistas, docentas Dainius Žalimas tokį sprendimą ir argumentus įvertino, kaip apgailėtinus. „Apgailėtinas Seimo žingsnis, griaunantis Lietuvos užsienio politikos pagrindus, paniekinantis žmonių, nukentėjusių nuo nacių ir sovietų okupacijų, orumą, silpninantis Lietuvos pozicijas, siekiant, kad ES vienodai įvertintų nacių ir sovietų nusikaltimus“, - parlamentarų sprendimą BNS įvertino tarptautinės teisės specialistas Dainius Žalimas.
Anot jo, ES pareigūnai ne kartą baksnojo Lietuvai, kad ji nori išplėsti Pamatinį sprendimą dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija, o pati savo teisės aktuose nenumato baudžiamosios atsakomybės už tai.
D.Žalimo teigimu, dabar Lietuvoje net holokausto neigimas nėra baudžiamas. „Tai savo ruožtu skatina ksenofobiją ir rasizmą“, - pabrėžė jis.
Grybų karas
Parlamentarų diskusijas sukėlė kartu pateiktas siūlymas taikyti nuobaudas tiems, kurie neteisėtai naikina, žaloja, renka grybus ir saugomus laukinius augalus ir pan. Už tai kodekse numatyta bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų. Abu siūlymai (dėl agresijos neigimo ir dėl gamtos saugojimo) buvo svarstomi komitetuose ir sujungti.
„Tarybiniais laikais buvo pardavinėjami labai įdomūs paketai, kur silkė buvo parduodama su odekolonu, ir kai nori valgyti, nori nenori, turi pirkti tą odekoloną. Taip ir čia, du skirtingos paskirties administraciniai ar baudžiamieji įstatymai yra sudėti į krūvą“, - kalbėjo liberalcentristas Henrikas Žukauskas. Jo siūlymu, racionaliau būtų atskirti du projektus ir už kiekvieną balsuoti atskirai.
Kalbėdamas apie gamtos saugojimo projektą, parlamentaras Julius Veselka Seimo salėje teigė „ypač išsigandęs“, kad žmonės net nežinodami gali pririnkti grybų, įtrauktų į Raudonąją knygą, ir būti už tai nubausti.
V. Aleknaitė Abramikienė ramino kolegas, kad tie grybai, kurie yra saugomi, „jokiu būdu nėra, nebuvo ir nebus renkami, nes dažniausiai jie ir neprimena to, ką jūs laikote grybais“. Anot jos, „tie saugomi grybai visiškai nepanašūs į tai, ką mes laikome grybais, tačiau pagal klasifikaciją tiesiog patenka į šią kategoriją ir yra taip vadinami“.
K. Čilinsko tokie paaiškinimai neįtikino. Pasak jo, įstatymo projektą reikia tobulinti, nes neaišku, už ką žmogus gali būti persekiojamas. „Man atrodo, ne vienam čia sėdinčiam nėra aišku, už ką mes ruošiamės žmones sodinti į kalėjimą“, - sakė parlamentaras. „Įstatymas toks negali būti, tiesiog neaišku, kas tau draudžiama, o tiesiog būsi sodinamas į kalėjimą“.
„Tvarkietis“ Petras Gražulis buvo tiesmukiškesnis: „kažkokių durnaropių apsivalgę rašo Seimo nariai. Arba galbūt tikrai kažkokių specifinių grybų prisivalgę rašo tokius įstatymus“. „Ką mes giname, kur mes apskritai einame? Aš manau, kad tikrai, atsiimkite tą įstatymą ir nedarykime gėdos Seimui“, - toliau piktinosi P. Gražulis, „Viešpatie tu mano Dieve, visai jau čia sublūdimas“.
Nors liberalsąjūdietis Petras Auštrevičius mėgino išaiškinti, kad „grybų klausimu“ yra tik realizuojama tai, kam Lietuvos atstovai jau yra pritarę, o šiuo atveju yra tik įgyvendinamos direktyvos, parlamentarai galų gale vis tiek nusprendė nepritarti Baudžiamojo kodekso pataisoms.