Atsidūręs teisiamųjų suole dažnas nusikaltėlis ieško bent menkiausio „šiaudelio“, už kurio užsikabinęs galėtų sumenkinti savo kaltę. Neretai pasitelkiami draugai ir giminės, kad šie paveiktų nukentėjusiuosius ir pastarieji pakeistų savo parodymus – žinoma, savo kankintojų naudai.
Privalo nepažinti
„Akistata“ rašė apie jau beveik metus Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamą baudžiamąją bylą, kurioje prekyba žmonėmis ir vaiko pardavimu kaltinami trys panevėžiečiai: Vilius Mikėnas (47 m.), Donatas Nevidomskis (28 m.) ir Dainius Česnakas (32 m.). Vyrai lyg unguriai iki šiol stengiasi sušvelninti savo kaltę. Ir ne tik gudrių advokatų pagalba.
Štai V. Mikėnas net ir uždarytas tardymo izoliatoriuje bandė paveikti savo auką. Pernai vasarą iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus jis paskambino savo bendrui, laisvėje teismo verdikto laukiančiam Donatui Nevidomskiui ir paliepė surasti žmogų, kuris „apdorotų” nukentėjusiąją taip, kad šioji atsisakytų liudijimų apie savo, kaip vaiko, pardavimo aplinkybes. Priminsime, kad su vaiko pirkimo arba pardavimo nusikaltimų tyrimu susijusiose baudžiamosiose bylose nukentėjusiojo amžiaus riba, nustatyta vadovaujantis tarptautinių susitarimų dokumentais, yra 18 metų, o nukentėjusiajai aukai, kai suteneriai nutarė ją išvežti į užsienio viešnamius, tebuvo 16 metų.
Greitai buvo surastas ir „geradėjas”. Su nukentėjusiąja sutiko pasikalbėti abiejų vyrų žemietis, D. Nevidomskio draugas Karolis Mikalajūnas (27 m.). Vyrukas susirado merginą ir tiesiai šviesiai pranešė jai, kad jei šioji nekalbės „taip, kaip reikia, bus pakasta 2 metrai po žeme”. Ji, girdi, privalo nepažinti šiosios pardavimu kaltinamų jo draugų.
Pirmieji nuosprendžiai
Tačiau prieš porą savaičių už neteisėtas pastangas „išsukti uodegas“ trijulė išgirdo verdiktą. Kaip pranešė Panevėžio apygardos prokuratūros vyresnioji specialistė Vida Bielskytė, už siekimą paveikti liudytoją arba nukentėjusį asmenį panaudojant psichinę prievartą, smurtą ar kitokią prievartą ir sukeltas pasekmes teisingumui yra numatyta baudžiamoji atsakomybė.
Todėl už minėtą nusikalstamą veiką (LR BK 233 str. 3 d.) Panevėžio miesto apylinkės teismas V. Mikėnui skyrė vienerius metus, o D. Nevidomskiui 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. K. Mikalajūnui teks atlikti 60 parų areštą. Tai pirmieji nuosprendžiai belaukiant atpildo už kur kas rimtesnius nusikaltimus. Žinoma, vyrai nuosprendį tuoj apskundė – girdi, niekas nieko neįtakojęs, jokio poveikio nedaręs, tad birželio pradžioje Panevėžio apygardos teismas nagrinės dar ir trijulės apeliacinį skundą.
O šiomis dienomis Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras perdavė nagrinėti teismui dar vieną panašią bylą, kurioje panevėžietis S. Astrauskas (36 m.) taip pat kaltinamas tuo, kad panaudodamas psichinę prievartą siekė paveikti liudytoją duoti melagingus parodymus teisme nagrinėjant narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo baudžiamąją bylą, kurioje jam pateikti rimti kaltinimai.
Kalės ilgiau
O vasario pradžioje savo nelaisvės dienas dar po 9 mėnesius prailgino ir du prievartautojai, kurie buvo nuteisti 2011 metų sausį.
Prieš trejetą metų du Kėdainių rajono gyventojai Irmantas Novogrudzkas (35 m.) bei Donatas Rušas (32 m.), atsibeldę į Anykščius, viename bute išprievartavo, o vienas dar ir išžagino merginą. Už tokią prievartinę „meilę“ I. Novogrudzkas buvo nuteistas beveik 3 metų laisvės atėmimo bausme, o jo bendras D. Rušas – dar trumpiau. Tačiau vyrai nenurimo, skundė teismo nuosprendžius ir visokiais būdais bandė įkalbėti auką pasakyti, kad jokios prievartos nebuvo, kad, girdi, ji su jais santykiavusi abipusiu sutarimu.
Išteisinimo atveju prievartautojai siūlė savo aukai sumokėti 10 000 litų.
Vėliau mergina pareigūnams papasakojo, kad jos kankintojai, abu galutinio teismo verdikto laukę laisvėje, nuolat ją „atakavo“, persekiojo, kad ji pakeistų savo liudijimus jų naudai. Tai vienas, tai kitas skambindavo telefonu, kviesdavo pasimatyti, siūlė pinigus. Tačiau nukentėjusioji nepasidavė nei gasdinimams nei šantažui, nei parsidavė.
Visų instancijų teismai, peržiūrėję I. Novogrudzkui bei D. Rušui skirtą teismo nuosprendį, jo nesušvelnino.
Valstybinį kaltinimą nagrinėjant bylą teisme palaikiusios Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokurorės Ritos Čepienės nuomone, nukentėjusioji, nesutikusi nusikalsti teisingumui pasielgė teisingai, nes už melagingų parodymų davimą įstatymai numato baudžiamąją atsakomybę.
Teismas iš dalies patenkino ir nukentėjusios civilinį ieškinį – moteris dėl spaudimo patyrė daug išgyvenimų, teko gydytis ir iki šiol geria raminamuosius, tad jai dar buvo priteista iš abiejų kaltinamųjų po 2500 litų neturtinei žalai atlyginti.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
