Leidybą ir reklamą Vilniaus universitete studijuojanti ketvirtakursė Jorė naujienų portalui tv3.lt pasakoja, kad darbo paieška jai buvo sunki ir varginanti.
Jos teigimu, pagal profesiją jos įdarbinti darbdaviai nesiruošia, siūlo tik praktiką, todėl ji pasirinko kvalifikacijos nereikalaujantį darbą.
„Bandžiau (pagal specialybę – aut. past.) susirasti kelis darbus. Vienas – jaunimo organizacijų taryboje, kuriame pakvietę į pokalbį (darbdaviai – aut. past.) liepė atlikti kūrybinę užduotį. Ten manęs nepriėmė, nors pažinojau, kas tas atrankas veda.
Antru bandymu tris mėnesius atlikinėjau praktiką draudimo įmonėje – rinkodaros skyriuje. Iškart po to man darbo nepasiūlė, nes, kaip supratau, jiems reikia kvalifikuotų ir daugiau patirties turinčių darbuotojų. <…> Baigiau praktiką kovo mėnesį, bet iki šiol man niekas neatsiunčia rekomendacinio laiško.
Ir tuomet galiausiai nuėjau į aptarnavimo sektorių, nes žinoma, kad tokie sektoriai visad ieško žmonių“, – savo patirtimi dalinasi mergina.
Tris kartus daugiau pasiūlymų studentams
Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų birželį studentams buvo pateikta 1,1 tūkst. darbo pasiūlymų – tai beveik tris kartus daugiau nei 2020 metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo registruota 400 laisvų darbo vietų.
Šią tendenciją sako pastebėjusi ir darbo skelbimų portalo „CV online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė. Jos teigimu, šiuo metu būtų sunki rasti sritį, kurioje netrūktų darbuotojų. Tai yra pandemijos pasekmė, sujaukusi darbo rinką.
„Fiksuojamas rekordinis darbo pasiūlymų kiekis – pradedant sausio mėnesiu, kurio metu pradėjo jų sparčiai daugėti.
Net ir liepą, ne pandemijos metu būdavo „štilis“ – nei darbuotojai, nei darbdaviai neieškojo darbo, tačiau šiuo metu liepą turime daugybę darbo pasiūlymų“, – teigia R. Karavaitienė.
Kaip komentuoja Užimtumo tarnybos specialistai, darbdaviai, registruodami laisvas darbo vietas Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje, gali nurodyti, kad į siūlomą darbo vietą jie įdarbintų studentą (arba moksleivį).
„Tačiau jaunuoliai gali pretenduoti į visas paskelbtas darbo vietas, jei atitinka darbo vietai keliamus reikalavimus“, – teigia specialistai.
Populiariausios sritys nekinta
Studentams daugiausiai darbo pasiūlymų Užimtumo tarnyboje registruoja didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės – 27 proc. (292 laisvos darbo vietos). Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas plėtojantys darbdaviai pateikė 189, apdirbamosios pramonės įmonės 106 laisvas darbo vietas.
Užimtumo tarnybos duomenimis, dažniausiai jaunimui siūloma dirbti pagalbiniais darbininkais (770 eurų), pardavėjais (740 eurų), padavėjais (1040 eurų), automobilių vairuotojais (860 eurų), virėjais (890 eurų), indų plovėjais (760 eurų), braškių ūkio darbininkais (840 eurų), greitojo maisto ruošimo darbuotojais (730 eurų).
„Metai iš metų yra kelios populiariausios sritys, nepriklausomai nuo to, kokie laikai yra. Išskirtume prekybą, klientų aptarnavimą, drabą sandėlyje, gamybą ir aišku tai, kas priklauso nuo sezono – viešąjį maitinimą, turizmą, viešbučių sektorių.
Tai šios sritys populiariausios tarp studentų. Dažnu atveju jas renkasi dėl to, kad įmonės suteikia galimybes derinti darbą su studijomis. Prekyboje žmonės renkasi darbus, kurie siūlo ne pilną etatą, vakarinį laiką ar tik savaitgalius“, – tą patį teigia ir R. Karavaitienė.
Daugiausia pasiūlymų – didžiuosiuose miestuose
Didžiuosiuose miestuose fiksuojama didžiausia darbo rinkos koncentracija. Juose, pasak „CV online“ rinkodaros vadovės, yra daugiau įvairesnių variantų, ką galima pasiūlyti studentui.
„Jeigu kalba eina apie sezoniškumą, tai geografija truputį pasikeičia ir sezoniniams darbams studentai dažnu atveju renkasi kurortus, kur darbai persikelia į viešojo maitinimo, turizmo, žemės ūkio sektorius. Vėlgi, nuo sezoniškumo priklauso. Bet apskritai, tai didžiuosiuose miestuose lengviausia gauti darbą“, – išskiria ji.
Užimtumo tarnybos atstovų ir R. Karavaitienės pastebėjimu, dažniausiai pradeda dirbti dar besimokydami informacinių technologijų, reklamos ir rinkodaros specialistai, turizmo vadybininkai, administratoriai, taip pat studijuojančius teisę įmonės įdarbina jaunesniaisiais teisininkais.
„IT darbo poreikis yra didelis jau daug metų. Finansų srities specialistų poreikis yra itin nemažas, ypač tų, kurie moka bent anglų kalbą. Gal taip ramiau yra kultūros srityje, teisės srityje, kur prieš pandemiją darbo pasiūlymų nebuvo itin daug.
<….> Reikalavimų darbdaviai nemažina, išlieka aukšti, jie nori to idealaus, geriausio kandidato, kuris atitiktų krūvą reikalavimų. Kai kurios įmonės supranta tą situaciją, todėl pradėjo atsižvelgti į darbuotojų poreikius matydami tą situaciją, kad sunku pritraukti naujus darbuotojus“, – sako R. Karavaitienė.
Užimtumo tarnybos duomenimis, liepos 1 d. tarp visų registruotų klientų buvo 11,2 tūkst. studijuojančių asmenų – 7,8 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį. Sumažėjusiam studentų skaičiui įtakos turi tai, kad birželio 30 d. baigę studijas nebėra studentai, taip pat dalis studentų įsidarbino.
