Dar kovo pabaigoje Seimo Švietimo ir mokslo komitetas (ŠMK) pritarė nutarimo projektui, kuriuo Seimas paremtų Vytauto Didžiojo ir Lietuvos edukologijos universitetų susijungimą. Nors jau tada Vyriausybė prašė palaukti, kol darbo grupė parengs aukštojo mokslo tinklo pertvarkos planą. Ir ta diena išaušo.
Lietuvai užteks keturių universitetų
Būtent tokią išvadą pateikė darbo grupė siūlanti, kad Lietuvoje veiktų keturi universitetai ir dvi akademijos. Lietuvoje turėtų veikti du tarptautinio lygio ir du technologijų universitetai, nutarė premjero Sauliaus Skvernelio sudaryta darbo grupė.
Siūloma palikti Vilniaus universitetą (VU) bei kurti naują Kauno universitetą – šios aukštosios mokyklos matomos kaip tarptautinio lygio universitetai. Prie VU siūloma jungti Mykolo Romerio ir Lietuvos edukologijos universitetus, VU dalimi taptų Šiaulių universitetas.
Kaune plačios aprėpties universitetas būtų kuriamas sujungiant Kauno technologijos universitetą, Vytauto Didžiojo universitetą, Aleksandro Stulginskio bei Lietuvos sporto universitetą. Techniniai universitetai turėtų veikti Vilniuje ir Klaipėdoje.
Be to, turėtų veikti dvi specializuotos aukštosios mokyklos: atskiras turėtų likti Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, o Vilniaus dailės akademija ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija turėtų būti sujungtos.
Tai argumentuojama akivaizdžiais skaičiais. Smarkiai sumažėjo studentų, per penkerius metus įstojusių į I pakopos vientisąsias studijas: 64 proc. ŠU, 54 proc. MRU, 50 proc. LEU, 41 proc. KU, 11 proc. VU, 5 proc. VGTU. 2020 m. į aukštąjį išsilavinimą pretenduos 55 proc. mažiau jaunimo nei 2011 m. Be to, teigiama, kad tai lemtų didesnes algas likusiems dirbti mokslininkams.
VDU: jungimas – ne darbo grupės klausimas
Prieš daugiau nei mėnesį Seimo komitete jungimo planą pristatęs Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Juozas Augutis, savo nuomonės dėl LEU ir VDU jungimo naudos nekeičia. O darbo grupės planą vadina nerealiu.
„Manau, kad čia yra tik pasvarstymas, o ne joks planas. Kadangi tokie jungimai turi būti suderinti ir su universitetais ir turi būti nudirbtas didžiulis darbas, kad galėtų būti įvykdytas planas. Aš į jį labiau žiūriu kaip į pamąstymą, perspektyvų nubrėžimus. Iki realaus plano – labai toli.
Darbo grupė nelabai gali ką pateikti, tai buvo labai trumpas laikas. Mes nedidelių universitetų kaip LEU ir VDU jungimo suderinimui bendruomenių ir tai sugaišom daugiau nei dvejus metus. Tai tikėti, kad parengs tokį didelį planą jungimų per pora mėnesių – nerealu. Todėl mes į jį taip ir žiūrim kaip į pamąstymą.
Nei čia ministerija, nei ministrė tų planų negali tvirtinti, universitetų steigėjas yra Seimas. Aišku, universitetai turi pasirinkti kažkurią kryptį ir judėti, bet ar bus šis kelias pasirinktas, ar konkrečiai bus kitoks, nes yra kontraversiškų aplinkybių. Čia daugiau reikėtų žiūrėti į principų išryškinimą, dar kartą kaip į problemų iškėlimą. Bet kaip jas konkrečiai spręsti, kokiais kelias – tai ne tos darbo grupės klausimas, o atskirų universitetų kartu su Seimu.
Atėjusi nauja Seimo dauguma ir Vyriausybė, tai jie daro savo planus. O aukštojo mokslo problemos yra pakankamai svarbios, tai logiška, kad imamasi nuo kažko pradėti. Prieš kelis mėnesius, premjero iniciatyva buvo pačių universitetų idėjų klausiama. Ir jie tam tikros informacijos įnešė, darbo grupė galbūt juos turėjo apibendrinti ir įžvalgas ar sąlyčio taškus išskirti.
O dabar jau reikėtų prie konkrečių planų vykdymo pereiti. Bet kaip rodo ir Europos patirtis, tokie jungimai giluminiai, apminant ne vieną universitetą, tai trunka ir iki dešimties metų“, – įsitikinęs J. Augutis.
Visgi, jis sutinka, kad galbūt Kaune šiame etape jau galėtų du ar trys universitetai apsijungti. Bet, kad visi per vienus ar du apsijungtų – neįmanoma.
LEU: nieko naujo jie nepasakė
Lietuvos edukologijos universiteto Senato pirmininkas Audronius Vilkas portalui tv3.lt teigė, kad jų neišgąsdino šis darbo grupės planas. Juolab, jo irgi nepavyktų įgyvendinti be suderinimo su universitetais.
„Nieko naujo nesužinojom, jie kelis mėnesius apie tai kalbėjo. O mūsų projektas yra Seimui pateiktas. Tai kol kas mes nieko ir nesiruošiam ir svarstyti, kol negausim žinių iš Seimo. Mūsų bendruomenės manymu, mūsų pateiktas pasiūlymas yra racionalus ir pamatuotas.
O šis darbo grupės planas vis tiek dar turės pereiti ir per universitetų bendruomenes. Ir turėtume nepamiršti egzistuojančios universitetų autonomijos. Tai sunku numatyti, kaip čia viskas rutuliosis. Kaip tik buvau Estijoje ir Latvijoje, kur irgi vyksta universitetų jungimai. Ten irgi jie smulkūs, po du universitetus jungia ir ne vienus metus tai trunka“, – tvirtino A. Vilkas.
Darbo grupėje dalyvavęs ir studentus atstovavęs buvęs Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas tikino, kad pats darbo grupės nesiims vertinti, bet tiki, kad pertvarka būtų naudinga studentams.
„LSS atliktų studentų apklausų duomenys rodė, kad 60 proc. studentų dirba pilnu etatu studijų metu. Vadinasi, jie gali gauti visų žinių, nes yra priversti dirbti. Todėl darbo grupėje buvo diskutuoja apie socialinę paramą studentams. Konkrečių priemonių negalėčiau išskirti, tačiau buvo diskutuojama apie didesnes stipendijas bei tikslines išmokas ir kitas priemones.
Juolab, mūsų tyrimai atskleidė, kad apie 60 proc. studentų pasisakė už universitetų sujungimą. Žinoma, nepatogumų bus jungimo metu, ar jis vyktų dabar, ar vėliau, tačiau tai neišvengiama, norint geresnių sąlygų ir rezultatų“, – kalbėjo darbo grupėje dribęs P. Baltokas.
