„(Jaučiamės – ELTA) kaip svečiai. Kurį laiką pabūsime, o tada grįšime į savo namus“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė G. Paluckas, užsimindamas, kad turėjo progos pakalbėti ir su kaimynystėje gyvenančiu prezidentu Valdu Adamkumi.
„Įkurtuvių kažkokių, nežinau, gal nedarysime. Bet buvome sutikę prezidentą Adamkų – nuostabus kaimynas. Šnekėjome, kad bendrausime. Ar bus vakarėlis – nemanau. Bet kažkokių švenčių ir nereikia, reikia apsiprasti“, – pridūrė premjeras.
Viešojoje erdvėje nemažai klausimų sulaukė suma, kurią valstybei teko sumokėti remontuojant ir atnaujinant rezidenciją. Portalas „Delfi“, remdamasis Vyriausybės kanceliarijos pateiktais duomenimis, nurodė, jog šie darbai kartu su perkraustymo bei interjero projektavimo paslaugomis atsiėjo apie 217 tūkst. eurų.
Sako, kad klausimai dėl tokių sumų – ne jam
Visgi, premjeras sako, kad klausimai dėl tokių sumų – ne jam.
„Matyt, kanceliarija galėtų paaiškinti, nes tai yra statybos paslaugų, baldų ir kitų dalykų pirkimas. Aš tikrai tuose procesuose nedalyvavau ir neturėjau jokių išskirtinių pageidavimų. Į tuos klausimus gali kanceliarija atsakyti“, – teigė G. Paluckas, pridurdamas, jog atnaujinta rezidencija bus išnaudota ne tik jo šeimos gyvenimo poreikiams tenkinti.
„Rezidencija sutvarkyta ir pritaikyta platesnėms reikmėms. Ne tik mūsų šeimos gyvenimui. Tai ir užsienio svečių ar tam tikrų delegacijų priėmimui“, – sakė premjeras.
Apie tai, kad žada keltis į Turniškes, G. Paluckas kalbėjo nuo tada, kai pradėjo vadovauti Ministrų kabinetui. Tuomet jis teigė, kad persikels į rezidenciją, kai ši bus atnaujinta ir pritaikyta jo šeimai.
Praėjusios savaitės trečiadienį žurnalistams jis užsiminė, kad jau vežasi daiktus ir į rezidencija persikels artimiausiomis dienomis.Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė 2021 metų pradžioje persikėlė gyventi į ministrui pirmininkui paskirtą rezidenciją Turniškėse. Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda tai padaryti atsisakė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Pernai žemiau absoliutaus skurdo ribos gyveno 167 000 lietuvių. Tai 5,8 nuošimčio šalies gyventojų. Per metus tokių žmonių skaičius išaugo: jų pernai buvo 2,2 procentinio punkto daugiau nei 2023-aisiais. Beje, 2022-aisiais visiškame skurde gyveno 107 000 lietuvių. Per porą metų net 60 000 atsidūrė žemiau absoliutaus skurdo ribos!
Apie 620 000 lietuvių gyveno skurdo rizikoje. Tai 21,5 nuošimčio visų šalies gyventojų. Skurdo rizikos lygis Lietuvoje taip pat išaugo: pernai buvo 0,9 procentinio punkto didesnis nei 2023-iaisiais.
Net dviem procentiniais punktais šoktelėjo vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygis: pernai jis siekė net 19 nuošimčių. Taigi vos ne kas penktas Lietuvos vaikas gyvena skurdo rizikoje!
Tokie yra šiandien Valstybės duomenų agentūros pateikti skaičiai.
„Tikėtina, kad Lietuva 2024 metais bus trečia prasčiausia šalis Europos Sąjungoje pagal skurdo rizikos lygį. Prastesnius rezultatus turi tik Bulgarija ir Latvija“, – šiuos skaičius komentuoja Socialinės apsaugos ministerija.""
