Politikų pasirodymą renginyje, kuriame buvo pastatytos kartuvės, protestuotojų šakėmis nešini plakatai, raginantys Vyriausybę atsistatydinti, politologai prilygina savotiškam žaidimui su ugnimi.
„Čia yra labai didelės problemos, susijusios su skiepijimu ir sankcijomis tiems, kurie yra nepasiskiepiję. Šitų politikų pasisakymai didele dalimi pakaitino ir neutraliųjų dalyvių nuotaikas, nors kita vertus, ten buvo aiškiai angažuoti žmonės, ką parodė vakaro įvykiai“, – nurodo politologė Lidija Šabajevaitė.
Politikai nebandė suvaldyti minios
Politikai, dalyvavę ir antradienį vykusiame mitinge sakę minią kurstančias kalbas, kilus riaušėms nebandė jų suvaldyti ar jose net nedalyvavo. Sekančią dieną jie pranešė atsiribojantys nuo visų įvykių ir teigė nepropaguojantys smurtinių veiksmų.
Anot S. Spurgos, politikų pasiteisinimus buvo galima numatyti iš anksto ir teigia, kad šiems politikams tai – žaidimas.
„Nepralošiamas žaidimas“, – pabrėžia jis.
„Jie nepraleidžia progos pasirinkti politinių taškų, bet kai situacija jų pačių iš dalies toleruota, prieš šį laužą tik šildantis rankas pakrypsta į tokią nepageidaujamą vagą. Tai ir pabėgama, ir nebenorima to fakto“, – toliau dėsto politologas.
„Čia yra labai negražus elgesys ne tik kaip politikams, bet ir apskritai, kaip žmonės. Jeigu tu pradžioje visus ragini, kalbi, o paskui kuo arčiau į krūmus trauki, tai šitokiam elgesiui negalima pritarti jokiu būdu“, – antrindama S. Spurgui dėsto L. Šabajevaitė.
Mitinge pasisakę politikai, anot jos, pirmiausia stengėsi parodyti save, siekdami per kitus rinkimus užsitikrinti sau vietą, o ne atstovaudami žmonių balsą.
„Tokios kandidatūros dažniausiai yra skandalingos ir tokiu būdu jie bando reabilituoti save“, – sako ji.
Politologas: politikai turi įsivertinti, kokie veiksmai seks po jų sveikinimų
Politikų skleistos žinutės, anot politologo S. Spurgos, niekada nelieka nepastebėtos.
Jo įžvalgomis, kievienas politikas, eidamas sakyti sveikinimo kalbas piktybiškai nusiteikusiai miniai, turėtų įsivertinti, kokie susirinkusiųjų veiksmai gali sekti po to.
„Mes žinome, kad su tuo turėjo ir JAV problemų. Ar tuomet ragino, ar neragino imtis veiksmų sausio 6 dieną įvykusio Kapitolijaus šturmo metu prezidentas (Donaldas Trumpas – aut. past.), tai yra ir bus ilgai analizuojami niuansai.
Bus taip pat analizuojama, ar šio mitingo metu mestos (politikų – aut. past.) užuominos gali būti laikomos kvietimais“, – sako politologas S. Spurga.
Bando atsikratyti atsakomybės?
Darbo partijos frakcijos pirmininkas Viktoras Uspakichas ir parlamentarai Aidas Gedvilas ir Mindaugas Puidokas pranešė atsiribojantys nuo antradienį prie Seimo kilusių riaušių.
Kaip nurodoma trečiadienį išplatintame bendrame A. Gedvilo ir M. Puidoko pranešime, jie teigia kvietę žmones taikiam protestui prieš planuojamus ir jau priimtus Vyriausybės sprendimus, susijusius su koronaviruso pandemijos valdymu.
„Kviečiau žmones taikiai protestuoti per mitingą, prieš Vyriausybės priimamus ir ketinamus priimti sprendimus, kurie prieštarauja Europos Tarybos sprendimams ir pažeidžia nemažos dalies Lietuvos žmonių teises“, – cituojamas M. Puidokas.
„Provokacijos, smurtas, nepagarba ar patyčios man – svetimos. Nesu prieš skiepus, tačiau esu prieš segregaciją, diskriminaciją bei už vienodas ne tik pareigas, bet ir teises visiems piliečiams“, – sakė A. Gedvilas.
Pranešimą taip pat išplatino ir V. Uspakischas, teigiantis, kad nei Darbo partija, nei jis pats neprisidėjo prie mitingo organizavimo ar jo finansavimo.
„Viešojoje erdvėje paskleista dezinformacija, kad Darbo partija organizavo ir finansavo rugpjūčio 10-osios mitingą prie Seimo, neatitinka tikrovės. Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas griežtai neigia, kad prisidėjo prie mitingo organizavimo ir smerkia bet kokias riaušes, nes tai diskredituoja pagrindinę mitingo idėją – žmogaus teises į laisvą pasirinkimą“, – nurodoma pranešime.
Tiesa, naujienų portalui tv3.lt V. Uspaskichas nurodė, kad prie protesto finansavimo prisidėjo.
„Aš rašiau, kad jeigu kviečiate mane pakalbėti, padarykite gerą įgarsinimą. Jeigu reikia, aš galiu prisidėti, bet prie jokio kito organizavimo aš nesu prisidėjęs. <…> Ar aš rėmėjas, ar ne rėmėjas – nežinau. Aš buvau dalyvis ir to nesikratau“, – sakė europarlamentaras.
Kokią sumą tam skyrė, V. Uspakichas neatskleidė, nes jam reikėjo pasitikslinti: „Reikia pasidomėti dabar, nežinau. Aš turiu paklausti. Tik garsą (finansavau – aut. past.)“, – kalbėjo jis.
Be šių politikų proteste kalbas sakė ir Petras Gražulis, Valius Ąžuolas, Dainius Kepenis.
Kasčiūnas: apkaltos tikimybė didėja
Dėl antradienį vykusių riaušių sostinėje ketvirtadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) susirinko į slaptą posėdį aptarti saugumo padėties šalyje. Aptartas ir kai kurių politikų indėlis į riaušių kurstymą.
Po posėdžio NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas Delfi.lt pasakojo, kad apkaltos tikimybė Seimo nariams, dalyvavusiems ir kursčiusiems riaušes, didėja.
Didžiausią indėlį, anot jo, įdėjo parlamentaras Petras Gražulis, įvykių metu stovėjęs piktybiškai nusiteikusių protestuotojų pusėje.
„Noriu pasakyti tokį vieną dalyką – iš to, ką sužinojome šiandien, mano tas pirmas įspūdis, kurį ir vakar skelbiau: jeigu kai kurių Seimo narių dalyvavimas bus ne tik apsilankymas mitinge, dezinformacija, kuri buvo skleidžiama, ypač tą darė Petras Gražulis dėl neva įvestos karo padėties ir nieko nedarė, kad nurimtų riaušininkai, nors stovėjo jų pusėje, o ne valstybės, tautos atstovybės pusėje, bet jeigu bus didesnis vaidmuo koordinuojant, keičiantis informacija ir visaip kitaip dalyvaujant šiame procese, apkaltos tikimybė turėtų vis didėti. Mano įspūdis po šios dienos: tikimybė auga“, – po posėdžio sakė L. Kasčiūnas.
Jis neįvardijo konkrečių pavardžių ir teigė surinktą medžiagą pristatysiantys Seimo valdybai kartu ją įvertinti: „NSGK, jeigu reikės, yra pasiruošęs“, – sakė jis.
Apie 5 tūkst. žmonių antradienį buvo susirinkę prie Seimo Vilniuje išreikšti nepritarimą Vyriausybės planuojamiems ribojimams, skirtiems imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.
Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio Seimo kiemo. Pareigūnams ėmus juos atitraukti nuo pastato, kilo riaušės – į pareigūnus mėtyti buteliai, signalinės raketos, prieš protestuotojus panaudotos ašarinės dujos.
Dėl riaušių pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla neatmeta galimybės, kad įtariamųjų vykstant ikiteisminiam tyrimui daugės.
Baudžiamojo kodekso 283 straipsnis nurodo, kad Tas, kas organizavo ar išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, taip pat tas, kas riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ar kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
