Trečiadienį Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) išplatino pareiškimą, kuriame teigia, jog „vis dažniau Lietuvos ir kai kurių užsienio valstybių žiniasklaidos kanalais skleidžiama dezinformacija apie esą grobstomas lėšas, skiriamas Europos Sąjungos kaimynystės politikai įgyvendinti.“
URM atmeta teiginius, esą diplomatai galėjo pavogti Jungtinių Amerikos Valstijų skirtas lėšas demokratijos plėtrai, nors tokių lėšų Lietuvos valstybės institucijos neadministruoja. Kartais nusikalbama net apie tariamus pasikėsinimus. „Mesdami niekuo nepagrįstus kaltinimus, kai kurie spaudos leidiniai jau atvirai platina šmeižtą apie Lietuvos politikus, valstybės vadovus.“ – sakoma pareiškime.
Visi panašūs svarstymai vadinami mėginimais diskredituoti Lietuvos dalyvavimą bendroje Europos Sąjungos kaimynystės politikoje. „Tai jau tampa akivaizdžia Lietuvos užsienio politikos ir nacionalinio saugumo problema.“- teigia URM.
Šiuo pareiškimu URM ir Lietuvos valdžios institucijos pirmą kartą oficialiai reagavo į žiniasklaidoje pasirodančius pareiškimus, jog prieš metus Baltarusijoje žuvęs V. Pociūnas galėjo būti nužudytas, nes savarankiškai ėmėsi aiškinti, kur dingo revoliucijai Baltarusijoje JAV skirti pinigai.
Vakar šio versija vėl buvo iš esmės pakartota LNK televizijos laidoje „Paskutinė instancija“. Diplomatas, kurio pavardė siejama su šiuo ir kitais skandalais, yra dabartinis šalies premjero patarėjas Albinas Januška. Gandai siekia praeitų metų pavasarį
2006 m. kovo pradžioje Baltarusijos KGB vadovas Stepanas Suchorenka pranešė, kad KGB darbuotojams pavyko išaiškinti nelegalią organizaciją "Partnerystė" (neva ją įkūrė JAV veikiantis Nacionalinis demokratijos institutas), rengusią valstybinį perversmą.
Baltarusijos KBG teigė turinti duomenų, kad su organizuotais išpuoliais prieš Baltarusiją yra susiję ir Lietuvos diplomatai. Per kratas pas "Partnerystės" vadovus neva rasti slapti dokumentai, patvirtinantys, kad Lietuva ir kitos Europos šalys finansavo Baltarusijos opoziciją.
Anot Baltarusijos KGB vadovo, pas opozicijos atstovus buvo rastas scenarijus, pagal kurį Minsko centre buvo numatyta surengti daugiatūkstantinį mitingą, ir jam vykstant minioje susprogdinti kelis sprogdinimo įtaisus.
Baltarusijos KGB suėmė "perversmą" organizavusius nelegalios organizacijos "Partnerystė" vadovus - Nikolajų Astreiką, Timofejų Drančiuką, Aleksandrą Šalaiką ir Enirą Bronickają. Pastariesiems dviem teismas skyrė 6 mėnesius nelaisvės, T.Drančiukui teks kalėti metus. Griežčiausia bausmė N.Astreikai - dveji metai laisvės atėmimo.
Vieno labiausiai patyrusio Lietuvos diplomato pavardė Rusijos ir Baltarusijos viešojoje erdvėje nuskambėjo ir balandį. Tąkart Rusijos pirmasis kanalas metė ant A.Januškos šešėlį laidoje "Odnako". Remiantis neįvardytais šaltiniais, kurie esą buvo susiję su Gruzijos specialiosiomis tarnybomis, paskelbtas neva Gruzijos parlamentaro Givio Tarkamadzės ir Lietuvos diplomato, vardu Albinas, telefoninis pokalbis. Jo esmė - pasvarstymai, ar nereikėtų nužudyti Baltarusijos opozicijos lyderį Aleksandrą Milinkevičių. Laidos autoriai tuomet paskelbė A.Januškos mobiliojo telefono numerį. A.Januška tuomet šį pokalbį pavadino klastote.
„V.Pociūnas žuvo tada, kai ištremtas į Gardiną, ėmė domėtis pinigų revoliucijai kelti panaudojimu. Jis buvo susitikęs su JAV ambasadoriumi Minske, ir iš jo gavo kažkokios informacijos. Tai jis darė nesuderinęs su savo VSD vadovybe ir tai buvo jo pirmoji klaida. Mat tokioje VSD ko nors imantis, visada reikia gauti viršininko sankcija. Antra jo klaida buvo ta, kad V.Pociūnas keletui savo draugų pasakė, kad rudenį jis viską papasakos, kaip buvo rengiamasi "džinsinei revoliucijai" Baltarusijoje.” – 2006 10 19 rašė “Laisvas Laikraštis”, vėliau pakartojo kitos informacijos priemonės. Žiniasklaidoje minimų, neva dingusių pinigų suma – 400 mln. JAV dolerių.
Po V. Pociūno žūties kilęs skandalas baigėsi VSD vadovo atstatydinimu, o parlamentinio tyrimo surinkta medžiaga išryškino daugelį ryšių, siejančių Lietuvos pareigūnų ir su Rusijos specialiosiomis tarnybomis bei dujų monopolija "Gazprom" susijusias verslo įmones. Ligi šiol URM niekaip nereaguodavo į ten nebedirbančio diplomato veiklos kritiką.
