„Jeigu mes kalbame apie efektyvų valstybės įmonių valdymą, apie mūsų miškų išsaugojimą, priežiūrą, atkūrimą, depolitizavimą, skaidrių valdybų paskyrimą ir skaidrų vadovų atrinkimą, tai nepritarti tokiems tikslams nėra jokio argumento. Aš manau, kad (pasipriešinimas reformai - BNS) yra vienas iš esminių dalykų, susijęs su tuo, jog šis sektorius yra politizuotas“, - po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė S.Skvernelis.
„Šiandien mes priėmėme įstatymų projektus, o tai yra pirmas žingsnis. (...) Aš manau, kad priėmus įstatymus įmonė galės būti įsteigta 2018 metų sausio 1 dieną. Tada prasidės padalinių jungimo procesas. Šiandien mes to negalime padaryti, nes yra įkalti kuoliukai, kurių negalime peržengti, nes reguliuoja įstatymas. Tai yra esminis dalykas. Pirma reikia įstatymą pakeisti“, - kalbėjo S.Skvernelis.
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas po Vyriausybės posėdžio sakė, kad ministerija urėdijų reformą parengė remdamasi daugelio šalių, išskyrus Latvijos, patirtimi - urėdijų reformos kritikai sako, jog Latvijoje miškų valdymo reforma nepasiteisino.
„Latvijos pavyzdžiu mes nesirėmėme. Latvijos pusėje mes matome kelis problematiškus aspektus - Latvijos įmonė yra komercializuota. Mes paliekame ir norime išsaugoti aplinkosauginę vertę ir regionų plėtrą, todėl lieka pas mus beveik visi darbuotojai. Kitas dalykas, Latvijoje pati įmonė priima sprendimus dėl kirtimo apimčių, o pas mus reglamentuoja įstatymas ir Vyriausybė“, - kalbėjo K.Navickas.
Vyriausybė trečiadienį galutinai pritarė miškų urėdijų pertvarkai, vietoje 42 urėdijų įsteigiant vieną valstybės įmonę „Lietuvos valstybiniai miškai“. Galutinį sprendimą priims Seimas.
Ministrų kabinetui sprendžiant dėl urėdijų reformos, šalia Vyriausybės rūmų protestavo nedaug visuomeninės organizacijos „Lietuvos žaliųjų judėjimas“ suburtų žmonių, kurie prieštaravo reformai teigdami, kad dabartinė sistema yra efektyvi ir gera.
S.Skvernelis žurnalistams teigė, kad visuomenė gali išreikšti savo nepasitenkinimą, jei tai daro pagal įstatymus.
Aplinkos ministerija teigia, kad urėdijų sujungimas į vieną įmonę leis efektyviau naudoti valstybinių miškų turtą. Anot Vyriausybės atstovų, vienoje įmonėje centralizuojant bendrąsias administracines funkcijas ir sumažinus teritorinių padalinių skaičių, kasmet būtų sutaupyta po 10 mln. eurų įmonės lėšų ir iki 3 mln. eurų iš valstybės biudžeto.
Kritikai reformą vadina skubota. „Valstiečių“ atstovė, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė prieš kelias dienas pareiškė, kad ji neatneš skaidrumo, o gali tik paskatinti valstybinių miškų privatizavimą. Be to, jos teigimu, stambios medienos perdirbimo įmonės po pertvarkos miškų galės įsigyti gerokai pigiau, o smulkios įmonės gali būti sužlugdytos.
Urėdijų reformą taip pat kritikuoja kai kurie socialdemokratai, tuo tarpu opoziciniai konservatoriai žada paremti Vyriausybę.
Dabar visus valstybinius miškus valdo Generalinė miškų urėdija ir 42 miškų urėdijos. 2018 metais Lietuva siekia prisijungti prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), tam, pasak Vyriausybės, būtina pertvarkyti urėdijas.
Praėjusi Vyriausybė planavo sustambinti urėdijas, tačiau tam pasipriešino Seimas ir įstatymu įtvirtino, kad šalyje privalo būti 42 urėdijos.
