Į tv3.lt naujienų portalą kreipėsi skaitytoja. Moteris pasakoja dar prieš keletą mėnesių į „Addere Care“ slaugos namus Trakuose paguldžiusi savo demencija sergantį uošvį. Prieš paguldant jį į įstaigą, moteris uošviui nupirko visą krūvą naujų darbužių.
Dingo drabužiai
Naujiems drabužiams moteris teigia išleidusi nemažai pinigų.
„Karantino metu Gariūnai nedirbo, važiavau į „Maximą“, supirkau drabužius. Buvo sumokėta apie 400 eurų už drabužius. Ir sportinių kelnių, ir marškinėlių negrąžino. Marškinėliai mažiausiai kainavo 10 eurų, patys žinote, kaip yra parduotuvėje. Kelnės 25 eurai, megztiniai 30 eurų, vienu žodžiu…“ – tv3.lt pasakoja moteris.
Skaitytoja skaičiuoja, kad iš viso ji prarado 200 eurų vertės daiktų. Tarp jų nauji drabužiai bei rankšluosčiai.
„Kai užklausiau, jie aiškino, kad jis buvo perkeltas per kelis skyrius, ten žmonių daug guli. Kai drabužius plauna, negali susekti kieno kur. Kažkoks absurdas ir pasimetė kažkur tie drabužiai“, – piktinasi skaitytoja.
Uošviui patekus į įstaigą, moteris nuolat domėjosi vyro būkle – skambindavo įstaigos darbuotojams. Tačiau pokalbių metu ji esą vis būdavo informuojama, kad uošviui trūksta drabužių ir kad jis neva nuolat vaikšto su tais pačiais džinsais.
Skaitytoja teigia, kad veždama uošvį į slaugos namus džinsų jam iš viso net nebuvo įdėjusi, o jie, matyt, buvo kurio nors kito paciento. Pasak moters, džinsai senyvo amžiaus asmeniui yra labai nepatogūs, todėl ji buvo nupirkusi įvairių treningų.
Kaip prisimena skaitytoja, ji uošvį į įstaigą atvežė su trimis krepšiais naujų drabužių. Atėjus laikui uošvį iš įstaigos pasiimti, buvo atiduoti keturi krepšiai, tačiau moteris esą iš karto daiktus iškraustė ir didžiąją dalį drabužių grąžino slaugos namų darbuotojams.
„Trys krepšiai buvo net ne jo. Jis net ne savo drabužiais buvo aprengtas. Sakau: „iš kur tie drabužiai?“ Sako: „matyt, jis pasiėmė kolegos iš palatos“. Tai palaukite, kaip žmogus išeinant iš palatos pasiima svetimus drabužius. Sako: „tai mes jam leidome apsirengti“. Tai ar jūs nematote, kad žmogus su demencija ir leidžiate daryti, ką jis nori? <...>
Nežinau, kur jie tuos drabužius padėjo, bet aš manau, kad, greičiausiai, yra neprižiūrėjimas. Už rankos nepagavau, nepasakysiu, kad pavogė. Ar kiti žmonės pasisavino, bet mąstantis žmogus nepaims savo. Gal toks kaip mano uošvis su demencija, ko prisimena, ko neprisimena, susirinko. O gal patys pasiėmė. Dabar spėlioti galima įvairiai. Drabužiai buvo nupirkti nauji, buvo padarytos nuotraukos“, – piktinasi skaitytoja.
Daiktai prieinami visiems
Slaugos namų „Addere Care“ vykdančioji direktorė Barbora Butkutė tv3.lt komentuoja, kad įstaiga remiasi švediškąja filosofija, pagal kurią yra stengiamasi padėti žmonėms čia jaustis kaip namie. Todėl ir galimybė jiems pasiekti savo daiktus čia nėra ribojama.
„Mes esame slaugos ligoninė, dauguma mūsų pacientų yra vyresnio amžiaus, visus savo pacientus vadiname „svečiais“. Turime, pavyzdžiui, specializuotus demencijos skyrius, kituose skyriuose taip pat yra svečių, kurie kartais pasimeta naujoje aplinkoje“, – tv3.lt sako B. Butkutė.
Kambariai, kuriuose gyvena pacientai, kaip sako B. Butkutė, yra ne vienviečiai. Viename kambaryje gali gyventi skirtingos būklės svečiai nuo turinčių protarpiais pasireiškiančių orientacijos sutrikimų iki aštraus proto pacientų. Todėl pasitaiko, kad pacientai sumaišo vieni kitų daiktus.
„Laikomės etiškos nuostatos ir neribojame svečių priėjimo prie savo daiktų. Galėtume juos sudėti į sandėlį ar užrakinti spintoje, bet mes manome, kad tai yra neetiška. Todėl kiekvienam svečiui daiktai yra prieinami.
Taip, yra buvę tokių atvejų, tačiau su artimaisiais išsiaiškiname, didžioji dalis puikiai supranta senyvo amžiaus svečio slaugos specifiką. Vienas pacientas yra aiškaus proto ir gali aiškiai atskirti daiktus, o kitas ne“, – pasakoja B. Butkutė.
Pasak įstaigos vadovės, anksčiau atvejų, kai pacientų daiktai susimaišo ar dingsta, pasitaikydavo daugiau. Todėl dabar savo artimuosius į ligoninę atvežančių žmonių yra prašoma pacientų daiktus kaip nors paženklinti.
Drabužių ženklinimas esą yra svarbu ir dėl to, kad išskalbtus drabužius įstaigos darbuotojams būtų patogiau išrūšiuoti.
„Taip pat labai prašome, kad artimieji, atvykstantys su būsimaisiais pacientais, neduotų brangių daiktų, nes visada išlieka tikimybė, kad jie sudomins kitus svečius. Dažniausiai jie vis tik atsiranda, bet tai jau būna po kelių mėnesių nuo išvažiavimo. <…>
Mes stengiamės, kad svečiui būtų gerai, jį keliame aukščiau visko. Jeigu pasitaiko kažkokių nesklandumų, iš savo pusės atsiprašome, bet esame pasiryžę tobulėti ir eiti į priekį“, – komentuoja B. Butkutė.
Su redakcija susisiekusi moteris savo uošvio drabužių sako neatgavusi iki šiol. Skaitytojos teigimu, apie dingusius daiktus slaugos namai buvo informuoti balandį.
