Sparčiai kylanti Klaipėdos uosto krovinių apyvarta reikalauja didelių valstybės investicijų į pasienio infrastruktūrą - ką tik atidaryto pirmojo erdvaus patikros posto uostui neužtenka.
Praėjusią savaitę pietinėje uostamiesčio dalyje, greta veikiančių Malkų pasienio veterinarijos ir augalų karantino postų Perkėlos gatvėje, atidarytas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto Malkų įlankos pasienio kontrolės punktas.
Pasak Lietuvos muitinės vadovybės, moderniausias rytinėje Baltijos pakrantėje patikros postas logistikos požiūriu įkurtas patogioje vietoje. Tikimasi, kad puikios darbo sąlygos paskatins pareigūnus dirbti sparčiau ir taupys klientų laiką.
Lietuvai tapus Šengeno erdvės nare dokumentinio krovinių tikrinimo nesumažėjo - su muitine reikalų turi visos krovos ir laivų remonto įmonės, rašo „Lietuvos žinios“.
Keičiasi poreikis
Malkų įlankos poste įsikūrė muitinės kontrolės ir prevencijos skyrius, kriminalinės tarnybos pareigūnai, kinologai, narai - iš viso apie 70 darbuotojų. Atskirame pastate sumontuota automobilių ir konteinerių patikros įranga, dalyje bus prekių sandėliai. Klientų priėmimas vyksta kaip banke - pagal elektroninius numerius. Stenduose iškabinta informacinė medžiaga neleis laukiantiesiems nuobodžiauti, plės pažintį su Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos muitine.
Už pasienio infrastruktūrą atsakingos Pasienio kontrolės punktų direkcijos vadovas Arnoldas Tvaronavičius LŽ sakė, kad statybai reikalingos lėšos, per 40 mln. litų, buvo skirtos iš valstybės biudžeto.
Brangiausiai kainavo trinkelėmis išgrįsti ir išasfaltuoti teritoriją, kurios bendras plotas - 37 tūkst. kv. metrų. Statyba truko 14 mėnesių.
Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkas Antanas Šipavičius pažymi, kad Klaipėdą iš kitų uostų išskiriantis spartus keltų krovinių ir konteinerių apyvartos didėjimas keičia ankstesnius kontrolės postų statybos planus.
„Antrojo konteinerių terminalo aktyvi veikla iškėlė poreikį pastatyti dar vieną panašų postą centrinėje uosto dalyje, prie Baltijos prospekto. Tuo labiau, kad ten atsiras keleivių ir krovinių terminalas, per kurį autotransportu bus gabenami įvairūs kroviniai. Kad jo reikia, nuspręsta, o kurioje vietoje ir kokio ploto - vyksta diskusijos“, - aiškino A.Šipavičius.
Pagrindinė kliūtis antrojo posto statyboms - miesto autotransporto srautas ir valstybinės žemės stoka. Anksčiau Vyriausybė Klaipėdoje ketino statyti tris pasienio kontrolės punktus - Malkų įlankos, Pilies ir Molo. Pastarasis postas, kuriam vieta buvo numatyta prie bendrovės „Klaipėdos nafta“, A.Šipavičiaus manymu, veikiausiai nebus prioritetinis projektas, kadangi šiaurinėje uosto dalyje kraunami geležinkeliu atvežti birūs arba skysti kroviniai, kurių dažniausiai tikrinami tik dokumentai. O tą nedidelį kiekį, kuris tikrinamas fiziškai, esą įmanoma atvežti ir į Malkų įlankos postą.
Tikrins laivus
Anot „Lietuvos žinių“, praėjusiais metais Klaipėdos uoste krova, palyginti su 2006-aisiais, padidėjo šeštadaliu, o šių metų pirmieji mėnesiai pasižymi stulbinančiu apyvartos tempu - krova ūgtelėjo penktadaliu.
Į Lietuvą pastaruoju metu atplaukia vis naujesnių, didesnių ir ilgesnių laivų. Dauguma tokių - iš Europos Sąjungos, Jungtinių Amerikos Valstijų ar kitų patikimų valstybių. Todėl muitininkus dažniausiai labiau domina egzotiškų kraštų vėliavos ir ne tokios įspūdingos laivybos priemonės.
Klaipėdos teritorinėje muitinėje šiemet įsteigta narų tarnyba, kurios aprūpinimas technika kainavo pusę milijono litų. Tris mėnesius narai mokėsi ir praktikavosi kartu su Karinių jūrų pajėgų jūrininkais ieškoti kontrabandos povandeninėje karinių laivų dalyje. Pasak muitininkų, narus Europoje turi tik Olandijos muitinė, jos darbas Roterdamo uoste gana efektyvus. Klaipėdos uosto muitinės narai tikrinti prekybos ir žvejybos laivus pradės jau šią savaitę.
Vida Bortelienė
