Po to, kai viena iš 10 Lietuvos ir užsienio kompanijų, dalyvavusių Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos skelbtame konkurse dėl keleivių ir krovinių terminalo pirso ir krantinių statybos, apskundė konkursą, direkcija kreipėsi į Apeliacinį teismą prašydama apginti viešąjį interesą.
Viešasis interesas - turėti Klaipėdoje keleivių ir krovinių terminalą. Šio terminalo statyba buvo ir Algirdo Brazausko, ir Gedimino Kirkilo, ir dabar yra Andriaus Kubiliaus vyriausybės programoje. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo teigimu, ir Europos Sąjungos fondų lėšų panaudojimas terminalui - taip pat viešasis interesas.
Penktadienį vykusiame Keleivių ir krovinių terminalo Klaipėdos uoste statybos priežiūros komiteto, kuriam vadovauja viceministras Arūnas Štaras, posėdyje svarstyta net 10 klausimų. Tik vienas jų buvo susijęs su skelbto konkurso apskundimu.
Viceministras paprašė paaiškinti visas juridines aplinkybes, domėjosi pasiūlytomis kainomis, kas apskundė, kokie motyvai, kokie tolesni direkcijos veiksmai. Šis klausimas buvo svarstomas ilgiausiai, tačiau direkcija kritikuojama nebuvo. Ji užtikrino didelį dalyvių skaičių ir ne viena dešimtimi milijonų litų sumažino konkursinę kainą, kuri buvo 172 mln. Lt. Pripažinta, kad direkcija organizavo konkursą laikydamasi Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, jos kaltės neįžvelgta.
Klaipėdos apygardos teismas pagal turimą skundą turi vienaip ar kitaip išspręsti klausimą per 45 dienas. Balandžio 18-oji - paskutinė diena.
E. Gentvilas negarantuoja, kad vėliau neatsiras ir kitų skundų. Jo manymu, jeigu teismas patenkins apskundusios kompanijos, turi suinteresuota, kad kitos kompanijos negalėtų dalyvauti konkurse, ieškinį, tada jos, netekusios tokios teisės, bus nepatenkintos teismo sprendimu ir apskųs. Ir vėl teks laukti 45 dienas. Jeigu teismo sprendimas būtų palankus direkcijai, pralaimėjusioji kompanija gali apskųsti teismo sprendimą.
"Norima išmesti konkurentus iš konkurso, vyksta kova dėl šimtų milijonų litų ir esant sunkmečiui niekas nenori nusileisti. Tai daryti Lietuvoje įstatymai leidžia. Visos šios procedūros turėtų būti valstybės lygiu supaprastintos, tačiau taip nėra. Kad ir koks būtų teismo sprendimas, yra tikimybė, kad jis bus toliau skundžiamas", - sako uosto vadovas.
