Po kelių dienų ji nuėjo į kaimo mokyklą, kur dirba direktoriaus pavaduotoja, ir sužinojo, kad rusai pavogė daugumą kompiuterių, projektorių ir kitos elektroninės įrangos.
Direktoriaus kabinete į paliktą plazminį ekraną buvo įsmeigtos žirklės, matyt, siekiant užtikrinti, kad tai, ko negalima pavogti, būtų sunaikinta.
„Žmonės matė, kaip jie tiesiog krauna viską į „Ural“ sunkvežimius, viską, ką tik gali”, – netikėdama savo žodžiais, purtė galvą N. Samson. Apiplėšta keliolika namų pagrindinėje kaimo gatvėje, taip pat visos parduotuvės. Kiti kaimo gyventojai pranešė praradę skalbimo mašinas, maistą, nešiojamuosius kompiuterius ir net sofą.
Per praėjusią savaitę reportažuose iš daugybės vietų, kurias buvo okupavę Rusijos kariai, „The Guardian“ surinko įrodymų, rodančių, kad Rusijos pajėgų plėšimai buvo ne kelių paklydusių kareivių sumanymas, bet sistemingas Rusijos kariuomenės elgesys.
Pranešimai apie plėšimus sukėlė didelį ukrainiečių ir karui nepritariančių rusų pasipiktinimą.
„Tie, kurie taip kovoja, yra ne įprasta armija, o chuliganai“, – rašė liberalus Rusijos politologas, laikraščio „Novaja Gazeta“ straipsnių autorius Vladimiras Pastuchovas. „Net sovietų ir nacių armijose su plėšimais buvo kovojama kaip įmanoma labiau, nors ne visada sėkmingai. Rusijos armijoje... tai papildoma kariuomenės motyvacija“.
Viena šeima grįžo į savo butą Irpinėje, mieste prie Kyjivo, kurį prieš tai iš dalies kontroliavo Rusijos pajėgos, ir sužinojo, kad čia gyveno rusų kariai.
Jie rado išmėtytus alkoholio butelius, aplink butą išbarstytas maisto pakuotes ir cigarečių nuorūkas, dideles krūvas fekalijų, užkimšusių tualetus, ir aplink namus išmėtytas suplėšytas šeimos nuotraukas. Jie taip pat suprato, kad daug daiktų dingo.
„Jie paėmė visus drabužius – tiesiogine to žodžio prasme viską: vyriškus ir moteriškus paltus, batus, marškinius, striukes, net mano sukneles ir apatinį trikotažą“, – sakė viena iš gyventojų, prašiusi nevartoti šeimos vardo, tačiau parodžiusi žalą nuotraukose.
Baltarusijos tiriamosios žurnalistikos projekto „Hajun“ duomenimis, vien iš Baltarusijos pasienyje esančio Mozyriaus į Rubcovską Rusijoje šio mėnesio balandžio 2 dieną buvo išsiųsta daugiau nei 128 siuntų, kurių bendras svoris siekia beveik 3000 kilogramų. Tai matyti iš nufilmuoto vaizdo įrašo.
Rusijos pietiniame Altajaus krašto regione įsikūręs Rubcovskas yra skurdus miestas, garsėjantis keturiomis įkalinimo įstaigomis.
Duomenys apie siuntinius buvo surinkti iš trijų valandų trukmės vaizdo įrašo, kuriame buvo matyti, kaip Rusijos kariai prieš siųsdami juos į Sibirą ar net į Rusijos miestus netoli Ramiojo vandenyno, į paketus suvynioja ir grūda drabužius, televizorius, įrankius, žvejybos įrangą, automobilių baterijas ir kitus namų apyvokos daiktus.
Vaizdo įraše kareiviai pokštauja su kitais klientais, valandų valandas blaškydamiesi po ankštą biurą, juokiasi, kai karys ateina su pavogtu elektriniu paspirtuku, kuris bus išsiųstas į Rusiją.
„Hajun“ paskelbė 16-os Rusijos karių duomenis, balandžio 2 dieną siuntusių siuntinius į Rusiją. Po viešo dėmesio Rusijos karių grobimams Ukrainoje greitojo siuntų pristatymo įmonė CDEK, iš kurios biurų Baltarusijoje buvo siunčiami vogti daiktai, iš klientų pradėjo reikalauti pirkimo sąskaitų.
Tądien daugiausia krovinių atsiuntusiu kareiviu identifikuotas Eugenijus Kovalenko: 17 siuntinių, iš viso 440 kg. Pasak „Hajun“, tarp siuntinių buvo įrankiai, garso kolonėlės, stalas ir palapinė.
„Guardian“ nesėkmingai bandė susisiekti su keletu plėšimu kaltinamų karių.
Rusė sociologė Aleksandra Arkhipova sakė, kad plačiai paplitusį plėšimą lėmė ne tik karių skurdas ir materialinis trūkumas.
„Daugelis Rusijos karių mano, kad šis karas yra visiškai beprasmis ir bereikšmis. Tai absurdiškas karas, o jie yra Ukrainoje su tiesiogine rizika būti nužudyti … Taigi jie galvoja: „Aš paimsiu šį kompiuterį, nes mano vaikui reikia kompiuterio namuose.“ Dėl to beprasmiška situacija tampa ne tokia absurdiška ir kiek praktiškesnė“, – svarstė ji.
Tačiau tai nepaaiškina plėšimus lydinčio turto naikinimo. Daugelis žmonių rado savo namus ar įmones išpaišytus prorusiškais grafiti piešiniais. Trostianetso miestelyje kareiviai mėsos cecho sienas ištepė fekalijomis.
Atrodo, kad daugelis namų buvo demonstratyviai sudaužyti. Šiuo atveju aukos yra kuklūs žmonės, kurie dabar nieko nebeturi.
Staryi Bykiv kaime, esančiame į rytus nuo Kyjivo, Andrušos šeimai pirmiausia rūpi jų dukters Viktorijos buvimo vieta. Merginą kovo 26 d. pagrobė Rusijos kareiviai, kurie įtarė ją dirbant Ukrainos valdžiai ir teikiant Rusijos pozicijų koordinates. Prieš dingdama ji buvo laikoma parą su kitais kaliniais ir nuo to laiko niekas jos nematė.
Merginos tėvas Mykola Andrusha taip pat pranešė, kad rusų kareiviai apiplėšė šeimą per kratas jų namuose, paimdami elektroniką ir pinigus.
„Nesu turtingas žmogus. Turėjome apie 3000 dolerių ir apie 60000 grivinų (1920 eurų). Bet man tai buvo dideli pinigai. Norėjome atlikti namų remontą – aš, žmona ir dukra“, – sakė jis.
Kariai taip pat paėmė šeimos nešiojamąjį kompiuterį ir mobiliuosius telefonus.
Kiek anksčiau buvo paviešintas Ukrainos žvalgybos nutekintas telefono garso įrašas, kuriame, kaip manoma, Rusijos kariai su žmonomis aptarinėja, ką pavogti užduoties metu. Pokalbių autentiškumo patvirtinti nepavyko, tačiau pranešimai iš išlaisvintų teritorijų suteikė jiems patikimumo.
„Galiu lažintis, kad visi vaikinai kažką ten pasiėmė“, – viename iš paviešintų telefono pokalbių vyrui sakė žmona. - „Galiu lažintis, kad tu ne vienas.”
„Visi su savimi turi po maišą”, – atsakė kareivis.
