„Reaguojant į Ukrainos prašymą, Lietuva, Nyderlandai, Lenkija, Estija, Rumunija ir Kroatija aktyvuoja Kibernetines greitojo reagavimo pajėgos, kurios padės šalies institucijoms su kibernetinio saugumo iššūkiais“, – antradienį „Twitter“ įraše teigė jis.
Ukraina pastaruoju metu susiduria su išaugusiu kibernetinių atakų skaičiumi. Jos nukreiptos į vyriausybines svetaines.
Be kita ko, pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino Maskvos remiamų separatistų valdomų Donecko ir Luhansko regionų nepriklausomybę, taip atverdamas kelią prie Ukrainos sienų šiuo metu laikomų pajėgų dislokavimui šiose „respublikose“.
Kibernetinės greitojo reagavimo pajėgos veikia nuo 2019 metų, joms vadovauja Lietuva.
Krašto apsaugos ministerijos teigimu, nuolat budinti aukštos parengties ES kibernetinė greitojo reagavimo komanda, be kitų užduočių, gali būti panaudota didelės kibernetinės krizės metu ar, esant poreikiui, sustiprinti ES institucijų gynybą.