Šaltos oro masės juda ties visu Rytų Europos regionu – Lietuva ir Ukraina nėra išimtis. Portalas tv3.lt jau rašė, kad Lietuvoje naktį paspaus nuo 12 iki 14 laipsnių šalčio. Visgi Ukrainos laukia dar atšiauresni orai, todėl gyventojams teks saugotis, kad nesustirtų.
Ukrainoje šaltis spaus labiau nei Lietuvoje
Vilniaus universiteto (VU) Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas dr. Gintautas Stankūnavičius paaiškino, kodėl pavasario pradžioje žiema dar rodys savo grimasas.
„Nuo poliarinio Uralo, nuo Arkties baseino veržiasi šviežia, sausa oro masė, kuri per kelias dienas pasieks Juodąją jūrą. Ir, aišku, ji atneš nakties šalčius stipresnius. Tik Lietuvoje geriau, nes <...> stipraus anticiklono centras yra virš Lietuvos. Stiprus įšilimas, dienos trukmė mums į naudą kol kas“, – pasakojo jis.
Lietuvoje šiaurės rytų ir rytiniuose rajonuose temperatūra naktį nukris iki 12 laipsnių šalčio ir žemiau, bet dieną kils iki 0 laipsnių. Tačiau Ukrainoje orai bus visai kitokie.
„Ukrainoje yra kita situacija. Šiomis dienomis – ketvirtadienį, penktadienį, pati šalčiausia oro masės dalis pasieks Ukrainą. Ten bus apsiniaukę, žvarbus vėjas ir snyguriuos. Žmonėms bus nelabai gerai, nes jutiminė temperatūra bus visai kitokia negu pas mus.
Labiausiai šiaurės rytinis kraštas pajus tą šaltį: tai Sumų, Charkivo, Kyjivo, Luhansko sričių žmonės. Toliau šaltis keliaus į pietvakarius ir savaitgalį jau pasieks Bulgariją, Balkanus“, – teigia klimatologas.
Tačiau savaitgalį Ukrainoje turėtų vyrauti giedra. Visgi giedras dangus nežada šilumos – būtent tuo metu ukrainiečiai praleis šalčiausias naktis.
„Kai išsigiedrins, gali būti stipriausias šaltis iki –18 laipsnių netgi. Gali būti rytiniuose ir šiaurės rytiniuose rajonuose. Bet jau nebus tokios žvarbos, kuri žmonėms galbūt net pavojingesnė negu ramus, stiprus šaltis“, – sako G. Stankūnavičius.
Žemi debesys – kliūtis rusų aviacijai
Paklaustas, kaip žiemiški orai paveiks Ukrainos žmones, likusius kariuomenės apsuptuose miestuose arba bėgančius nuo karo, G. Stankūnavičius atsakė, kad šaltis kels nemažų iššūkių civiliams. Užtat karo fronte tokie orai trukdys priešams vykdyti aviacijos antpuolius.
„Jeigu yra žvarbus vėjas, šaltis, sniegas, nėra net kur išsidžiovinti. Jutiminė temperatūra yra žemesnė ir žmogus jaučia tą šaltį. Jeigu Vilniuje ir rytinėje Lietuvoje dabar šviečia saulė, užuovėjoje, saulėkaitoje galima net sušilti esant su drabužiais.
Bet pirmos šios dienos, ketvirtadienis, penktadienis, bus žvarbios. Iš kitos pusės, žemi debesys neleidžia priešų aviacijai stebėti objektų. <...> Gal iš kitos pusės, tai šiek tiek gelbėja nuo bombardavimo. Tarkime, nežinos tikslių koordinačių tų objektų, kur norėtų taikytis“, – įvertino G. Stankūnavičius.
Civiliai turi saugotis nušalimų, o saugiausia vieta – rūsys
Ukrainos civiliai turėtų apsirūpinti sausais ir šiltais drabužiais, kad išvengtų nušalimų. Klimatologas papasakojo, kaip reikėtų saugotis spaudžiant dideliam šalčiui.
„Galūnes galima nušalti, jeigu basas būsi. O jeigu su avalyne – pirmiausia ji turėtų būti sausa. Drėgna avalynė, drėgnos kojinės lemia, kad labai greitai esant ir –10 laipsnių temperatūrai kojos pradeda šalti, atsiranda nejautrumas. Tada gali atsirasti tam tikro laipsnio nušalimai.
Man pačiam teko tarnauti kažkada, seniai sovietų armijoje Sibire, tai aš žinau, ką reiškia nušalimai. Ten tas šaltis ne taip jaučiasi, dėl to dažniau nušalimų pasitaiko. O mūsų sąlygomis šaltis jaučiasi labiau ir žmonės, matyt, stengiasi apsisaugoti“, – sakė G. Stankūnavičius.
Jis atskleidė būdų, kaip ukrainiečiai galėtų pasislėpti nuo stingdančio šalčio naktimis. Pasirodo, saugiausia tokiu atveju slėptis rūsyje, kur laikosi pastovi temperatūra.
„Jeigu šildymo namuose nėra ir vandens nėra, gelbėja galbūt rūsiai. Gilesniuose rūsiuose temperatūra atitinka metinę temperatūrą. Tarkime, Lietuvoje apie 6–7 laipsniai šilumos. Pietinėje Ukrainoje gali būti ir 10 ° C. Temperatūra rūsyje pastovi, be to, požemiai gelbėja nuo sužeidimų bombarduojant“, – minėjo klimatologas.
Rusų technika pavirs „šaldikliais“
Portalas tv3.lt aprašė, kad atšiaurūs orai Ukrainoje kels nepatogumų sunkiajai rusų artilerijai. Rusijos kariuomenė yra išsirikiavusi į dešimtis kilometrų užimančius tankų ir šarvuočių konvojus, ruošiantis Kyjivo šturmui jau artimiausiomis dienomis. Tačiau koją gali pakišti ir orai: jau šios savaitės viduryje temperatūra naktį gali siekti -10 laipsnių, o atsižvelgiant ir į šaltą vėją – jutiminė temperatūra gali siekti -20 laipsnių.
Staigus atšalimas gali paveikti ne tik užpuolikų moralę, bet ir technikos įrangą. „Daily Mail“ cituojamas britų kariuomenės atsargos majoras Kevinas Price’as pareiškė, kad okupantų tankai taps „40 tonų svorio šaldikliais“. Jis taip pat pažymėjo, kad nepratusių prie kariavimo Arkties sąlygomis karių laukia ir moralinis nuosmukis.
Kitas karybos ekspertas Glenas Grantas antrino sakydamas, kad tankai naktį neįjungtu variklių tokiu atveju tampa tik šaldymo kamera. Problema šiuo atveju rusams yra ta, kad jų daliniai ir taip nuolat įstringa Ukrainos teritorijoje dėl kuro trūkumo – tokios prabangos, kaip šildymasis naktimis įjungus variklius, jie sau negali leisti.
G. Granto teigimu, vienintelė išeitis Rusijos kariuomenei – sulaukti skubaus kuro papildymo, kitaip kariams gresia tiesiog mirtinai sušalti.
